Skip to content

Kodėl Nado Rastenio darbai primena M. K. Čiurlionio kūrybą. Svečias iš JAV tai suprato apsilankęs draugo tėviškėje

Laima SIDORENKIENĖ

Medkopio dieną rajono renginiuose dalyvavę Ignalinos kraštiečiai atvyko su ypatingu svečiu – Amerikoje gyvenančiu mokytoju, menininku Algimantu Grintaliu, kuris artimai draugavo su mūsų kraštiečiu, kilusiu iš Stagalėnų kaimo (Linkmenų sen.) Nadu Rasteniu. Ponas Algimantas atvyko kartu su žmona.

Įdomus ir be galo sudėtingas A. Grintalio gyvenimo kelias. Gimęs Biržuose, 1941 m. su tėvais pasitraukė iš Lietuvos ir iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos gyveno Gdanske. 1945 m. šeima buvo priversta trauktis toliau. Buvo dar vaikas, bet gerai prisimena tą evakuacijos chaosą, kai sproginėjant bomboms bandė patekti į vieną, paskui į kitą civilius gelbėjusį laivą, tačiau ten jau nebuvo vietų. Likimas buvo gailestingas ir šeimai pavyko evakuotis kariniu laivu, o civiliai laivai vaiko akyse buvo torpeduoti. Tas degančių laivų vaizdas visam gyvenimui įsirėžė į atmintį. Pasitraukęs į Vokietiją, Algimantas mokėsi Vasario 16-osios gimnazijoje, tačiau matė, kad mokslo draugai palieka šalį ir išvyksta toliau: kas į Australiją, kas Ameriką. Kai klasėje liko 7 bendramoksliai, nusprendė, kad ir jam laikas keliauti. Jo tėvas tuo metu dirbo amerikiečių įmonėje, todėl vaikinas nusprendė, kad norėtų išvykti į Ameriką.

Su humoru Algimantas prisimena savo vizitą į Amerikos ambasadą, nors prieš tai net nežinojęs žodžio „ambasada“ reikšmės. Enciklopedijoje išsiaiškinęs, ką jis reiškia, jaunuolis bandė į ją patekti, tačiau buvo sulaikytas pastatą saugančių kareivių. Pro vartus į ambasadą važiavusio limuzino keleivis, kaip pasakoja Algimantas, gražiai apsirengęs, skaniai kvepiantis ponas, pasidomėjo, kodėl sulaikytas jaunuolis. Šis prisipažinęs, kad norįs išvykti į Ameriką ir gyventi bei atrodyti kaip limuzinu važiuojantis ponas. Turbūt jaunuolio nuoširdumas papirko ambasados darbuotoją, Algimantas buvo pakviestas į vidų, jam įteikti dokumentai ir pasiūlyta pasirašyti. Dorai nesuprato, ką pasirašo, bet noras buvo didesnis. Po kurio laiko gavo pranešimą, kad jis šaukiamas į Amerikos kariuomenę. Tada paaiškėjo pasirašytų dokumentų turinys. Toks buvo Algimanto kelias į išsvajotą žemę. Trejus metus atitarnavęs kariuomenėje, į Ameriką pasikvietė ir savo tėvus.

Apie 40 metų A. Grintalis dirbo mokytoju, gimnazijoje dėstė industrinį meną, įkūrė muziejų. Dabar gamina papuošalus, dalyvauja parodose. Kartu su žmona užaugino sūnų, turi 2 anūkus ir labai džiaugiasi, kad ir šiandien jų aplinka lietuviška, kad išsaugojo lietuviškas tradicijas, švenčia kalendorines šventes, anūkai lankė sekmadieninę lietuvių mokyklą ir kalba lietuviškai. Kaip sakė Algimantas, lankydamasis Lietuvoje jis jaučia šilumą, čia turi daug draugų, todėl kasmet atvyksta į gimtinę, pažįsta kraštą.

Ne veltui sakoma, kad Medkopio pabaigos šventė suburia bičiulius. Čia susitikusios Algimanto žmona ir Ignalinos krašto tautodailininkė Vladė Adomavičienė išsiaiškino esančios tremtinės iš to paties Krasnojarsko krašto.

Labai rūpėjo p. Algimantui aplankyti draugo Nado Rastenio tėviškę – Stagalėnų kaimą. Toje vietoje, kur buvo Nado Rastenio namai, dabar kuriasi jauna šeima, gražiai tvarkosi sodybą. Dalyvavęs rajono meras Laimutis Ragaišis pasidžiaugė, kad A. Grintalis širdyje laiko iš Ignalinos krašto kilusio žymaus žmogaus atminimą, atvažiuoja į draugo gimtinę, vaikšto jo takais.

A. Grintalis paveldėjo Nado Rastenio tapytus paveikslus ir ilgai nesuprato, kodėl draugo kūryba jam primena M. K. Čiurlionį. Jo tapyboje atsikartoja kai kurie simboliai, kuriuos sunku suprasti. „Pavaikščiojus Nado gimtinėje, arčiau pažinus Lietuvą, viskas aiškėja“, – sako p. Algimantas.

P. S. Šiandien apie svečio iš JAV viešnagę rajone spausdiname du skirtingų autorių rašinius. 

Autorės nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje

Add Your Heading Text Here