Regis, tokia mažytė mūsų Ignalina, o kiek skirtingų ir įdomių dalykų gali pamatyti ir sužinoti, vos trumpam išsukęs iš vienos ar kitos pagrindinės gatvės. Istoriškai susiklostė, kad žmonės mieste kūrėsi kvartaluose. Kažkada anapus geležinkelio buvęs Vilkakalnis susiliejo su miestu ir tapo Ignalinos dalimi, bet išlikusi dalis anų laikų šeimų palikuonių ir naujieji gyventojai beveik prieš 8-erius metus įkūrė Ignalinos Liaudies gatvės bendruomenę, kuriai vadovauja Ilona Sketerskienė. Prieš 9-erius metus susibūrė ir Ignalinos Budrių bendruomenė (vad. Jūratė Pernavienė), kurios savotišku centru tapo naujakurių kvartalas, kuriame vos prieš tris dešimtmečius dar žaliavo laukai, net neumanydami, kad tiek daug veiksmo čia bus. Ir pati jauniausia, 2025 m. gruodį minėsianti 10-ies metų jubiliejų – Gavaičio pakrantės bendruomenė, kuriai vadovauja Giedrius Kamarauskas. Visos šios bendruomenės veikia Ignalinos mieste, kur gyvena ignaliniečiai, bet tuo pat metu visų jų filosofija ir siekiai skiriasi iš esmės. Pasisvečiuokime Gavaičio pakrantės bendruomenės erdvėse. 

Gavaičio pakrantės bendruomenė 

Kiekvienas turi savo matymą ir nuomonę, bet kol kas niekas nepaneigė teorijos, jog pati aplinka pritraukia tam tikrus žmones, bendraminčius esminiuose dalykuose. Kaip sakė bendruomenės pirmininkas Giedrius, Gavaičio pakrantės bendruomenės savitumas – natūralios aplinkos tausojimas, ilgalaikės vertybės, pagarba, estetika ir elegancija ne tik kalboje, bet ir veiksmuose (kuriant aplinką bei bendruomenės narių tarpusavio santykius), sveikas gyvenimo būdas ir harmonija su aplinka. „Formaliai mūsų tikslai ir siekiai tokie, kokie privalo būti oficialiai. Ir tai yra tiesa, bet vienų ir tų pačių dalykų galima siekti skirtingais būdais. Vienos aktyviausių mūsų bendruomenėje yra čia gimusios ir augusios dvynės Jolanta ir Volanda bei Giedrė. Visos jos yra meninkės, Dailės akademijos aukėtinės. Turbūt šios moterys ir jų šeimų nariai ir suteikė visai kitokį impuslą šiai bendruomenei, o mes tuomet visi lengvai tai priėmėme – juk skoniai ir požiūriai sutapo“, – filosofiškai svarstė bendruomenės pirmininkas. 

Šiandien bendruomenės narių yra per 50, daug mažų vaikų, bet prijaučiančių ir bendraminčių – kur kas daugiau.

Kovotojai ar sergėtojai

Žodis kovoti turi iš esmės labai neigiamą atspalvį. Kova – naikinimas, o kuriantis ir auginantis bei tausojantis žmogus nieko nenaikina. Nors šios bendruomenės narius kartais vadina kovotojais, sugebėjusiais nors šiek apginti gražiausias miesto erdves – Gavaičio ežerą nuo beprasmių ir naikinančių pramogų, tačiau jie nėra kovotojai, jie labiau – sergėtojai. 

Didžiausias Ignalinos turtas yra žmonės ir vieningos bendruomenės, kurios iš tikrųjų myli šį kraštą, suvokia natūralumo vertę, vertina pagarbius ir harmoningus žmonių tarpusavio bei su supančia aplinka santykius. „Pramoginis verslas ir pinigai, esantys vienoje kišenėje, ypač netausojančiai naudojant gamtos resurus, nėra joks turizmas. Jūs privalote išsiaiškinti ir atsirinkti, kas yra kas. Koks čia turizmas, jei niokojama gamta, psichologiškai kankinami šimtai žmonių vardan vieno ar kelių verslininkų pelno? Vienas iš mūsų bendruomenės žmonių yra vokietis Dietrich. Kai jis sužinojo, kas vyksta ir dar planuojama Gavio ir Gavaičio pakrančių erdvėse, nusistebėjo. Vokietijoje tokie dalykai apskritai nesuvokiami, o Lietuvoje tai yra norma. Taip, mes daug kelių pramynėme, bet buvome išgirsti“, – kalbėjo seserys Jolanta ir Volanda. 

Gavaičio pakrantės bendruomenės pastangomis buvo sustabdytas Gavaičio ežero ekosistemos naikimas, apginti vietos gyventojų interesai. 

Sutvarkyta apleista erdvė

Dabar sunku suvokti, bet daugiau nei šimtą metų miesto infrastruktūrą formavę ir kūrę valdžios atstovai, regis, vadovavosi hiuman being (žmonės – monstrai), o ne poeple (dvasingi žmonės) vertybėmis ir nuostatomis. Jau dešimtis kartų išgodotos Gavaičio ežero tragedijos ir bėdos – nebesikartosim. Tačiau, kad jos dar nesibaigia – taip pat tiesa. Bet kol kuriami planai ir strategijos, kai kurie ima ir daro realius darbus. Gavaičio ežero pakrantėje įkurtą miesto seniūnijos sandėlį ir Jolantos bei Volandos sodybą skiria valstybinės žemės plotas, metų metus atlikęs miestelio žmonių suformuoto šabakštyno ir šiukšlyno funkciją. Ir tai – nemenkas plotas. Nepapsikentusi Jolanta išsitraukė karutį, visus įrankius ir išėjo dirbti… išvežusi nesuskaičiuojamą kiekį šiferio, stiklų, butelių, padangų, drabužių, statybinių atliekų, net geležinių lovų ir visokio kitokio „turto“, moteris vien tik su tuo pačiu kastuku ir grėbliu išvalė griovį, suformavo kelis mažus tvenkinukus, prisodino augalų ir… sukūrė stebuklingą poilsio erdvę didelio ir mažo kūnui ir sielai. Kai pagalvoji, ką gali viena moteris su karučiu ir kastuvu… O jei tokių moterų ir vyrų būtų mieste bent šimtas? Ignalina taptų visame pasaulyje žinoma ramybės ir romantikos salele. Tokioje vietoje norės lankytis peope (žmonės – turistai), o ne hiuman being (žmonės-monstrai). 

Pasivaikščiojus šioje gražioje erdvėje, pasibeldė idėja. O ką, jeigu tą siaubingą seniūnijos sandėlį ir aplinką bent truputį aptvarkius (iš pagarbos pavyzdį rodantiems darbštiems žmonėms) ir ant jo sienų gražiai „nutapius“ kažkokį „paveikslą“ atitinkantį bendruomenės filosofiją. Na, kažką panašaus į skaitančią mergaitę ant Ignalinos viešosios bibliotekos sienos… Svajoti galima. 

Veiklos viešosiose erdvėse

Gavaičio pakrantės bendruomenė, kaip ir kitos miesto bendruomenės, buriasi tai vienų, tai kitų narių namuose, o esant tinkamam orui – Jolantos sutvarkytoje valstybinėje žemėje, kuri, vienaip ar kitaip, priklauso ne kam kitam, o visiems žmonėms. Pasak pirmininko Giedriaus, nemažai dėmesio skiriama vaikų poilsiui ir juos formuojančioms veikloms. „Su vaikais visi kartu tvarkome ežero pakrantę, tiltelius, nuolat renkame šiukšles, mokome deramo elgesio vandenyje. Esame labai dėkingi Jolantai už sutvarkytą erdvę, nes čia organizuojame ir įvairias gyvenimiškas pamokėles-kūrybines dirbtuvėles savo vaikams. Neseniai buvome pakvietę profesionalų žvejį, kuris išaiškino vaikams apie žvejybą nuo istorijos, paprasčiausio žvejybos įrankio iki patikrintų žvejų gudrybių. Be jokios abejonės, kalbėta apie žvejybos kultūrą, kas šiais vartotojiškais laikais yra itin svarbu“, – pastebėjo Giedrius. 

Edukacija „Pažintis su keramika“

Praėjusį šeštadienį vėl šurmuliavo Gavaičio pakrantės bendruomenė. Čia vyko pažintis su keramika. Pievoje buvo išdėliota daugybė įvairia technika gamintų keramikos darbų ir paruoštukų. Jolanta į glėbį suėmė visą pulką vaikų, o kita keramikė – pedagogė Giedrė vedėsi suaugusiuosius. Moterys išpasakojo visą kūrybos procesą: nuo idėjos iki rezultato, nepamiršdamos ir simbolių ant kūrinio, kuriuose užkoduojamos ištisos istorijos, palinkėjimai, užkalbėjimai. Kūrėjo darbas nėra toks lengvas ir paprastas, koks galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. 

Ilgai išlaikyti dėmesį gaunat didžiulį kiekį žinių – iššūkis, o kad jį būtų lengviau įveikti, visi nutarė pasistiprinti, mat, taip jau sutapo, kad Jolanta su Volanda pririnko pintinę obuolių, viena iš mamų iškepė tortą, o vicemeras Vaidotas Židanavičius, su jį lydėjusia savivaldybės tarybos nare Jolanta Bendore, atnešė padėklą saldumynų. Pasistiprinę vaikai sušoko atsigaivinti į ežerą, kurio pakrantę prisižiūri patys, o tuomet vėl kibo semtis žinių. Vyko praktiniai keramikos užsiėmimai. Viltinga ir gera žiūrėti į sąmoningus senelius, tėvus ir tokią pat sąmoningumo sėklą brandinančią naują ignaliniečių kartą.

Skulptūra „Bratkos“ atvyksta jau spalį

Ignaliniečiai gal jau buvo ir primiršę apie dabar jau šviesios atminties Jono Grundos idėją pastatyti Ignalinoje skulptūrą taip pat šviesios atminties Vytauto Šerėno atminimui. J. Grunda turėjo idėją, ilgai ja degė, bet… nespėjo. Jo idėja užsidegė ir ją jau baigia įgyvendinti Gavaičio pakrantės bendruomenė. Pagrindinė techninių darbų našta atiteko menininkei Jolantai, kurį atliko sunkiai suvokiamos apimties darbus esant dar ir žemai temperatūrai Arvydo Gaidelio suteiktose patalpose Gaveikėnuose. Visą istoriją būtinai papsakosime prieš atvysktant skulptūrai. Maždaug 8 tonas sverianti, 2,3 m aukšio skulptūra į Ignaliną turėtų atvykti spalio 10 d. Dar bendruomenei reikia surasti specialią techniką jai pastatyti ir, žinoma, lėšų papildomoms išlaidoms. Kas norėtų ir galėtų prisidėti prie šios bendruomenės prasmingos veiklos – kraštiečių įamžinimo – galima pervesti lėšų į specialią sąskaitą Ignalinos kredito unijoje LT285014410220100229.

Kaip rašė F. Dostojevskis, vien meilės maža, ji turi pasireikšti darbais. Su geriausiais linkėjimais Gavaičio pakrantės bendruomenei ir sėkmės įgyvendinant prasmingas idėjas. 

Autorės nuotr.