Pradėjus žaidimą „Nuleidžiame garą ir neriame į Auskinį“ ir pateikus nenudailintą scenarijų, į diskusiją įsitraukė net keletas žmonių. Ačiū jiems: ir tiems, kurie dar vis nemoka nei mandagiai diskutuoti, nei priimti kito nuomonę, ir tiems, kurie net ir turėdami savas nuostatas, sugeba pagarbiai bendrauti, argumentuotai išsakyti savo pozicijas. Visi mes kasdien mokomės. 

Galvos skausmas

Kaip ir įprasta Ignalinoje, dažniausiai diskutojama ne apie objektą, kuris aptariamas, o labiau apie žmogų, kuris vienokią ar kitokią nuomonę pasakė, iškėlė kažkokį klausimą. Pradėjus šį žaidimą ir vienam iš skaitytojų internete patalpinus laikraščio kopiją, iškart buvo puolamas Jonas Baltakis, kaip laikraščio vadovas, pats laikraštis ir aš. Buvome nemandagiai išvadinti„valstiečių“ žmonėmis, LVŽS partijos ir valdžios gynėjais ir t. t. Už J. Baltakį nekalbėsiu, jis pats pasisakys, jei norės. O dėl savęs pasakysiu tik tiek. Niekada gyvenime nebuvau LVŽS nare, apskritai nesu politinių partijų gerbėja, bet jei kada valstybė „priverstų“ būtinai rinktis kokią nors politinę jėgą, tai būtų Nacionalinis susivienijimas. Visada vertinau asmenybes, kad ir kokiai partijai ar religinei bendruomenei priklausytų. Antra – nesu aš ir redakcijos „Mūsų Ignalina“ korespondentė jau keletą metų. Tačiau man, kaip ir kitiems ignaliniečiams, tarkim, Pranui Zubrickui, suteikiama galimybė laikraščio puslapiuose dalytis savo nuomone, įžvalgomis, žiniomis. Ačiū vadovui J. Baltakiui. 

Na, o jeigu atvirumo valandėlę jau pradėjome, tai dar pridėsiu, jog esu jau pasukusi medicinos keliu, konkrečiai – kineziterapeuto, todėl daugiausia laiko ir dėmesio sveikatinimui, reabilitacijai. Taigi, tikiuosi bent šiek tiek sumažinau kai kuriems galvos skausmą.

Generuokime idėjas

Dėl vietos trūkumo laikraštyje, šįkart pasivaikščiojimo su Ignalinos seniūnu Valentu Rumbučiu po pliažą aptarimą ir pokalbį su viešbučio direktoriumi paliksime kitiems MI numeriams. 

Kol dar ruduo leidžia mėgautis šiluma ir pliuškentis Gavio vandenyse, kviečiu ta pačia proga pasvajoti, kaip gi galėtų atrodyti būsimas miesto paplūdimys. 

Noriu priminti, kad mūsų pliažo teritorija niekada neturėjo paplūdimio statuso. Tačiau kaip tik dabar jo sieks. Visai neseniai buvo patvirtinta Ignalinos, Visagino ir Zarasų funkcinės zonos VIZA strategija. Vienas šios strategijos projektų – Gavio ežero pritaikymas lankymui. Šio projekto tikslas – Gavio ežero Ignalinos mieste pritaikymas lankymui įrengiant ir sutvarkant paplūdimio infrastruktūrai reikalingus elementus, mažąją architektūrą, plečiant automobilių stovėjimo aikšteles bei apšviečiant link ežero einančius takus, taip pat pritaikant įrenginius ir aplinką asmenims su negalia. Preliminari projekto vertė – 1 309 903,35 Eur. Projekto pradžia: 2025 m. III ketv. Kaip sakė savivaldybės adminsitracijos direktorius Vidas Kreivėnas, sutvarkant minimą teritotriją, siekiama gauti Mėlynos vėliavos paplūdimio statusą, o tai reiškia, kad reikės įvykdyti nemažai keliamų reikalavimų tiek infrastruktūrai, tiek vandens kokybei, švietimui bei gelbėtojams. 

Kadangi kol kas projekte nėra konkretizuoti tam tikri objektai, nes jie dar planuojami, Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjas

Rytis Kajėnas ketina kviesti gyventojus teikti konkrečius pasiūlymus dėl paplūdimio infrstruktūros elementų ir mažosios architektūros.

Ne kartą teko girdėti gyventojus žavintis Zarasų, Anykščių erdvėmis. Kviesčiau neskubėti aklai „kopinti“. Pirmiausiai reikia įsivertinti teritoriją, jos dydį ir galimybes bei paieškoti originalių idėjų. Nereikia savęs nuvertinti. Svarbu nepamiršti, kad tai yra ir poilsio zona, o ne tik šėlsmo iki 3 val. erdvė tam tikro mentaliteto žmonėms. 

Žaidimą „Nuleidžiame garą ir neriame į Auksinį“ tęsime ir toliau. Iki kitų susirašymų. 

Nuotraukose – pavyzdinis paplūdimys prie Balsio ežero, kuris (paplūdimys) turi Mėlynąją vėliavą, kurios sieks ir Gavio paplūdimys.