Visi nuteisti, nes viskas blogai? O gal tiesiog pamiršome, kas yra ramybė?

Šią vasarą, atostogaudamas gimtinėje – mažame miestelyje, kur gamta ir ramybė turėtų būti didžiausios vertybės – pastebėjau vieną „reiškinį“, kuris privertė susimąstyti. Skaitant vietinių gyventojų diskusijas socialiniuose tinkluose ar komentarus, susidaro įspūdis, kad nepasitenkinimas ir negatyvumas tampa kasdienybe. Viskas blogai, niekas negerai – ar tikrai taip atrodo mūsų gyvenimas?

Pasirodo, kai kurie žmonės nuolat randa, prie ko prikibti. Tvarkomi keliai – netinka, nes „ne taip, kaip norėtųsi“. Rengiami koncertai – ir vėl „negerai“, nes „galėjo būti kitaip“. Atrodo, kad viskas aplinkui turi būti kritikuojama. Bet ar tokiu požiūriu patys jaučiamės laimingi? Ar taip elgdamiesi iš tiesų prisidedame prie geresnio savo krašto kūrimo?

Šią vasarą dar ir kita situacija nustebino – kaimynai, kurie ilgus metus buvo kartu tiek džiaugsme, tiek skausme, staiga tapo susipriešinę. Vaikai, kurie kartu eidavo į mokyklą, dabar nebendrauja vien todėl, kad vieni palaiko vieną politinę partiją, o kiti – kitą. Tikrai skaudu matyti, kaip žmonės, kurie buvo artimi, dabar dėl skirtingų įsitikinimų žiūri vieni į kitus kaip į priešus. Jei pabendrauju su viena puse, kita iškart ima žiūrėti įtariai – ir atvirkščiai. Kur dingo tas bendrystės jausmas, kurį taip branginome?

Verta susimąstyti, ką galime padaryti, kad gyventume geriau. Esame įpratę reikšti savo nuomonę, tačiau ar dažnai siūlome sprendimus? Ar esame pasiruošę patys prisiimti atsakomybę už savo bendruomenės gerovę, savo aplinkos gerovę? Kritikuoti gali kiekvienas, bet tik nedaugelis nori imtis veiksmų, kurie iš tiesų padėtų.

Gyvename nuostabiame krašte, kur kiekvieną dieną galime mėgautis gamtos ramybe, tačiau vietoje to dažnai įsitraukiame į kritiką ir nepasitenkinimą. Bet ar tai tikrai verta mūsų energiją taip „taškyti“? Galbūt verta stabtelėti ir pagalvoti, ar patys darome ką nors, kad situacija keistųsi į gerą?

Visai neseniai užgirdau vieno kraštiečio dainą „pozityviom bangom“. Gal tai ir yra raktas? Pradėkime žiūrėti į aplinką su šypsena, o ne pykčiu. Tegul ši vasara būna priminimas, kad džiaugtis galima net ir mažais dalykais. Pozityvus požiūris gali pagerinti nuotaiką tiek mums patiems, tiek aplinkiniams. Jei norime gražesnio gyvenimo, pradėkime nuo savęs – mažiau teiskime, daugiau palaikykime ir stenkitės gyventi su ramybe bei optimizmu.

Na ką, dėkoju savo gimtam kraštui už šias atostogas – dabar laikas kibti į darbus. Tebūna rudenį lydinti ne tik darbų gausa, bet ir šviesesnė nuotaika…

Autorės pavardė redakcijai žinoma ir neskelbiama jo prašymu