Visa sveikata gamtoje, todėl džiaukitės derliaus gėrybėmis ir valgykite jas pilna burna – teigia biologė, vaistažolių žinovė iš Linkmenų Birutė LAZAUSKIENĖ. Rugsėjį, pašnekovės vaistažolių krepšys jau pilnas – surinktos reikalingos šaknys, žiedynai, lapai ir uogos. Jos gyvenime kiekvienam augalui sava paskirtis ir vieta. Dauguma džiovinami pavėsyje, kur pasiekiami lengvo vėjelio.

„Visus mus labai nustebino greitas gamtos žydėjimas gegužės mėnesį. Iki birželio pabaigos neliko gauromečio žiedynų, anksti skubėjome rinkti liepžiedžius, kad tik spėtume… Nepastovūs orai išbalansavo gamtą ir mus, nes vis dar liekame neatskiriama jos dalimi. 

Praėję dešimtmečiai nutolino jaunas kartas nuo gamtos harmonijos ir jos galių pažinimo. Daug žodinės prosenelių išminties ir gydymo vaistažolėmis ypatumų liko neperduota ateinantiems, nutylėta, nesuprasta. Žinoma, kad dabar galima lengvai išspręsti skausmo ar kitokią sveikatos problemą, įdėjus tabletę į burną, bet ar ilgam? Tabletės gydo vienaip, augalų poveikis kitoks, iš mūsų reikalaujantis įsiklausymo į asmeninį organizmą, jutimus, reikalaujantis žinojimo, tobulėjimo ir dvasinio darbo.

Visada kartoju, kad kiekvienas esame unikalus ir individualus. Turime savo gyvenimo ir ligų istoriją, kurios žinojimas itin svarbus kiekvienam asmeniškai ir ne mažiau svarbus žolininkui, pritaikančiam reikalingas vaistinių augalų proporcijas mišiniuose, tinktūrose ir kt.

Mėgindami naujas vaistažoles būkite atsargūs, pradėkite nuo minimalių dozių, nes dabartinis laikmetis pripildytas visokiomis ligomis, daug alergijų ir nenuspėjamų organizmo reakcijų į naujas medžiagas, kurias randame įvairiose arbatose.

Mielieji, kuo mažiau pirkite importinių daržovių per derlingo rudens mėnesius. Valgykite ir naudokite viską, kas auga mūsų Lietuvos daržuose, soduose, miškuose. Būkite protingi ir naudokite kuo mažiau chemijos patys, formuokite sveikos mitybos įpročius savo vaikams.

Rugsėjo mėnuo – pats metas kasti valerijono, gyvatžolės, didžiosios varnalėšos, kiaulpienės, krienų (geriausia po pirmųjų šalnų), miškinės sidabražolės šaknis. 

Daugiametį augalą valerijoną, kaip natūralų vaistą, vartojo dar senovės Graikijos ir Romos laikais. Jį gerai pažino ir ruošė naudojimui mūsų močiutės. Skirtingai nei švelniai kvepiantys augalo žiedai, valerijono šaknys turi labai stiprų kvapą, kuris daugeliui žmonių yra nemalonus. Valerijonas vadinamas „gamtos valiumu“, o žmonės jį nuo viduramžių vartojo miego sutrikimams ir nemigai gydyti. Be to, valerijonas gali padėti atsipalaiduoti ir gali būti naudingas, patiriantiems nerimą. Nuo seno ruošiamos šaknų arbatos, tinktūros. Vaistinėse parduodamos valerijono tabletės, kapsulės ir lašai.

Senoliai gerai pažino paprastąją gyvatžolę. Geriausiai žinomos jos  sutraukiančios, bakterijas naikinančios, organizmo atsparumą didinančios savybės. Dėl to naudoti nuovirai, ištraukos, ruošiami milteliai barstymui. Dažniausiai naudoti gyvatžolės šakniastiebiai. Gyvatžolė, dėl sutraukiančių savybių, naudota viduriuojant, kai kuriais kraujavimo atvejais, milteliais barstomos žaizdos, nudegimai. Literatūroje minima, kad gyvatžolės nuoviru buvo girdomi ligoniai, kuriems įkanda gyvatė.

Rugsėjį kasamos augalo šaknys. Jos nuvalomos, nuplaunamos po šaltu vandeniu, labai stambios šaknys šiek tiek susmulkinamos. Apvytinus, džiovinamos gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje iki 40 laipsnių temperatūroje. Paruošta vaistinė žaliava laikoma maišuose, tinka naudoti iki 5 metų.

Rugsėjį džiovinami vaistiniams preparatams serenčiai, medetkų žiedai, pelynas, kraujažolė, dilgėlės, plačialapiai gysločiai, meškauogės, bruknių lapai, šalavijas. Renkamos gudobelės, šermukšnio, erškėtrožių, putino uogos ir žievė, kadagio uogos, baltalksnio žievė, apynių spurgos ir kt.

Daugelis renkamų vaistinių augalų ir šaknų gerai pažįstamos žolininkams ir visiems, besidomintiems natūralios medicinos savybėmis. Visiems naujokams, tik mėginantiems rasti sveikatos augaluose, siūlyčiau būti atsargiems, prieš naudojimą konsultuotis su tos srities specialistais.  

Dabar gamtoje dar visko pilna. Žliūgė, varnalėšų lapeliai, garšva… Ką randame aplinkoje, tą protingai ir galime naudoti. Svarbu, panaudojus ilgiau kažkokią vaistažolę, leisti organizmui pailsėti nuo jos, daryti pertraukas“, – akcentavo Linkmenyse gyvenanti biologė Birutė Lazauskienė.

„Saldainius vaikams pakeiskite džiovinto svarainio gabalėliu, pamirkytu meduje. Tai bus šimtą kartų sveikiau už pirktinį saldumyną“, – ragina tėvus pašnekovė, skatindama atidžiau vertinti vartojamo maisto savybes ir kuo daugiau racione naudoti natūralius, ekologiškus produktus.

Autorė dėkoja už dialogą.