Rugsėjis dovanoja stebuklingas dienas. Kelionės upėmis ir ežerais tęsiasi, turistų mažiau, bet dar yra. Į gražias Ignalinos apylinkes, ypač savaitgaliais, plūsta moksleivių ir studentų, rudenį grupės iš sostinės ir kitų miestų. Egzotiškų maršrutų mėgėjai dažnai klausia – kur pietums užsisakyti vietinės žuvies gaminių, nes Palūšės kioskelyje dažniausia tik rūkyta jūros žuvis. Kur garsiųjų žydrų ežerų lynas, karosas ar raudelė patiekaluose? Vietos maitinimo įstaigose net „Birvėtos karpio“ nerasi. 

„Nepykit, bet jums rajone stinga lankstumo klientų atžvilgiu ir elementaraus verslumo“, – sako sutikta vilniečių pora, daug keliaujanti po pasaulio valstybes ir užsukusi į Nacionalinį parką. „Mes, o ir mūsų draugų keliautojų ratas, visada sumokėtume už gerą produktą. Už raudelę paskrudintą prie bulvių košės ir ungurį, „atriektume“ adekvačias kainas. Kur jos? Kodėl vietos verslininkai nerodo tokios iniciatyvos? Pirktos vištienos file ir kiaulienos kepsniu nieko nenustebinsi. Bent per vasarą organizuotumėte patrauklų maitinimą. Ar maitinimo verslas turi sutartis su vietos ūkininkais, perka jų produkciją ar tik tenkinasi greitu pelnu, visai neatsižvelgdamas į maisto įvairovę, kokybę ir atvykstančių turistų reikalavimus?“ – domėjosi Ignalinos rajono svečiai, ieškantys skanaus vietinio maisto čia ir dabar, o ne žuvienės Ginučiuose.

Kur slepiasi mūsų krašto ežerų ir upių žuvelė, kad vis neatplaukia iki jos išsiilgusių klientų lėkštės? Tikra mįslė. O redakcijos darbuotojai ir toliau tik gūžčioja pečiais, kasmet sulaukdami iš keliaujančių ir pasaulį regėjusių svečių panašių klausimų bei vertinimų. 

Į redakciją paskambinusi Edita M. (redakcijai pavardė žinoma), pirmiausia uždavė klausimą – „Kodėl jūs, vietiniai, nieko nedarote ir nematote į kokį tualetą tenka užeiti prie autobusų stoties? O gal jums netenka tokiu naudotis? Jūs bent kartą užsuktumėte ten savaitgalį… Valdžia įvykdo grandiozinius projektus, o centre, kur visi juda ir važiuoja, negali sutvarkyti paprasto tualeto! Eina vyrai, eina moterys! Viskas bendra, popierių kalnas, pilnos grindys primėtytos, šlapimo kvapas, karštis! Kur mes gyvename, jei vaiką baisu įvesti?“ – piktinosi paskambinusi moteris.

Teksto autorė ir pati pasibaisėjo viešo tualeto būkle praėjusį šeštadienį. Jei atvirai, paliko gaila žmonių, kantriai prisitaikančių prie betvarkės kaip normos. Daugelis patiria nepatogumus, o mums į redakciją skambina vienetai. Rašyta apie minimą problemą ne kartą, šios pilietės skambutis ne vienintelis. Per vasarą surinktas visas sąrašas pretenzijų įvairiomis temomis, kurias išsakė rajono svečiai ir ignaliniečiai. Tualetą autobusų stotyje, apie kurį čia kalbama, dabar eksploatuoja Butų ūkis, jei dar tiksliau – autobusų stoties administracija. Šis tualetas turi dvi patalpas, kaip ir dera – vyrams ir moterims. Tačiau vienos durys užrakintos, raktas stoties dispečerinėje ir ta dalis tualeto „po spyna“ esą skirtas stoties darbuotojams. Atidarytoje dalyje nuolat turi suktis valytojos, bet ir jos ne itin stengiasi, užeina valyti gal kartą du per dieną, kai reikia kas valandą, ypač vasarą.

Jau ne vienas ignalinietis skambino dėl dažnų geriančiųjų šou Laisvės aikštėje. Susirenka kompanijos, pijokauja, keikiasi, užkabinėja žmones, ypač tuos, kurie jiems išdrįsta pasakyti kokį drausminamąjį žodį. Gyventojai čia kvietė ir policiją, bet ši ką – atvažiuoja, ramybės drumstėjai jų akivaizdoje sėdi romūs kaip avelės, apsisuka ir nuvažiuoja. Štai praėjusį penktadienį aikštės kampe prie IKI prekybos centro vėl sėdėjo įraudusi nuolatinė šou klientė – ne pirmos jaunystės moteriškė. Pro šalį ėję du paaugliai galimai jai ką pasakė, tai ši riebiausiais keiksmažodžiais griaudėjo per visą aikštę. Paaugliai jau užsuko už IKI kampo, o ši visu balsu vis dar keikėsi…

Pagrindinė problema – aptarnavimo paslaugų kokybėje. Nekonspektuosime skambinusių skundų, bet visiems yra apie ką pamąstyti, kur taisyti situaciją ir daryti reikiamas išvadas.

Aišku viena, jei nebus atsižvelgta į atvykstančių pageidavimus, nebus aktyvaus ir įkvėpto keliaujančių svečių aptarnavimo, lankstumo, visada nedžiugins galutinis rezultatas. Nuvils pelnas. Bet visą esmę formuoja sukuriamas ryšys tarp atvykstančio ir sutinkančio. Jei liekame tuščiomis arba beveik tuščiomis rankomis po aktyvaus keliautojų sezono, tai niekuo atvykstančių ir nepraturtinome. 

Skambinusių nuomones užrašė ir asmeninėmis mintimis pasidalino Sigita ir Jonas