Pasak išminčių, gėlėse slypi tikroji Meilės prasmė. Jos besąlygiškai išreiškia grožį ir savyje slypinčią gyvybės paslaptį. Gėlės džiugina mus ir, spinduliuodamos universalią Meilę, kelia mūsų dvasią link dangaus. Nežinau, ar šios citatos pilnai nusako profesionalios fotografės Vitos ČEPULYTĖS santykį su gėlėmis, kurios – tikrai neatsiejama jos kūrybinio gyvenimo dalis, kažkiek slėpininga, bet tikra. Vita, vasaras skaičiuodama Pivorų kaime, visą laisvalaikį skiria savo gėlėms.

Mylimas drauges augina nuo sėkliukės, puoselėja, stebi, kai reikia, giria, o kartais net subara. Visas procesas vyksta savotiškos sinergijos pagrindu (veikimas kartu), gėlės įsiklauso į savo šeimininkės reikalavimus, o Vita, suprantama, visada regi jas ir jaučia. Kada pradeda skleistis pirmieji žiedai, fotografės darželyje ima vykti tikri stebuklai. Žydėjimas ir ryto šviesa tampa menininkės kūrybos dirbtuve. Gėlės virsta įkvėptų siužetų personažais, kuriuose, klasikinės muzikos pagalba, suskamba kiekvienos augintinės charakteris. Taip gimsta Vitos Čepulytės atvirukai, turintys dešimtis ir šimtus gerbėjų socialiniuose tinkluose. 

Visgi, įdomu, kada Vita visa galva pasinėrė į gėlių pasaulį? Kodėl toks tamprus jųjų dialogas?

„Mano gyvenime visada buvo daug gėlių. Mama labai mylėjo gėles ir keisdavosi su kaimynėmis. Labai daug jurginų pas mus tuomet žydėdavo. 

Fotografuoti gėles pradėjau tada, kai pas vieną gydytoją kabinete pamačiau daugybę įrėmintų nuotraukų su obelų ir gėlių žiedais. Gydytoja pasigyrė, kad vienas pacientas vis dovanoja jai tas fotografijas… 

Kilo mintis pačiai fotografuoti gėles taip, kad vaizdas būtų kaip atvirukas. Tuomet ir pradėjau po truputį pirkti sėklų ir auginti sau „eksponatus“. Kaip tik tuo laiku atsirado išmanūs telefonai, su kuriais jau buvo galima išgauti pakankamai gerą kokybę. Žinoma, ne tokią, kaip su profesionalia kamera, bet… Telefonas lengvas, neužima daug vietos ir rezultatas matomas tuoj pat. Tokia situacija mane paskatino imtis darbo. O dar puseserė nusipirko sodybą kaimynystėje ir taipogi pamėgo gėles. Abidvi dalinomės sėklomis ir auginiais. Ji leido man fotografuoti savo augalus. 

Bet fotografuoti tą pačią gėlę kasmet – neįdomu, todėl stebiu augalų mados tendencijas. 

Dabar visiškai nauji augalų deriniai madoje, tenka įsigyti jų, kad fotografijos būtų pakankamai šiuolaikiškos.

Šią vasarą pasėjau apie 20 rūšių gėlių ir beveik visos jos vienmetės. Tai – kelių rūšių žvaigždūnės, kelių spalvų kermėkai, zinijos, aukštieji žioveiniai iš Olandijos, kosmėjos, kurių vienas daigas žydi keliom skirtingom spalvom, plukės „Mistral“, kelių spalvų gomfrenos, vienmečiai pentiniai, labai įdomios dūminio violeto spalvos bajorės, airškas kutas, astrancija, naujos rūšies ežiuolės, saulakis, kelių rūšių lelijos ir kelių rūšių gladiolės, patagoninės verbenos, celiozija „Flamingo“ ir labiausiai mane nustebinusi savo ilgu žydėjimu žydroji „Gilia“ .

Be galo įdomu stebėti, kaip gėlė auga iš sėklytės iki žydėjimo, kokia adaptacija būtent mano žemėje. Ar mėgsta saulę ar pavėsį?.. Reikalauja daug drėgmės ar pakenčia sausras?.. Pakanti persodinimui ar visiškai netoleruojanti jo? 

O tas pirmojo žiedo laukimas ir džiaugsmas, kai jau pražysta, mane labai įkvepia. Tada ateina metas fotografijai. Tenka keltis labai anksti, dar prieš saulės tekėjimą, gaudyti šviesos kritimą ant augalų. Skirtingose vietose pasodinti augalai, atrodo kitaip, kai juos paliečia pirmieji saulės spinduliai. Tuomet vyksta nuolatinis ieškojimas ir nuolatinis stebuklas detalėse, pajautime. Patikėkite, nebūna vienodų rytų, visada kažkas kitaip nei vakar. Kaip ir mūsų gyvenime…“, – pasakojo Vita.

Pasak menininkės, per vasarą darželio gėlės įamžintos šimtuose kadrų, iš kurių meniniais „perliukais“ pavadintų kokią dvidešimtį. Toks jau fotografo darbas, kad esminėmis tampa tik kelios sugautos akimirkos.

Klausant Vitos pasakojimo apie gėles, negali būti abejingas jos giliam ryšiui su aplinkiniu pasauliu, kuriame alsuoja žmogaus ir gėlių harmonija, karaliauja grožis ir meilė. Ne veltui sakoma, kad gėlės daro žmones geresnius ir laimingesnius; tai saulė, penas ir vaistai sielai.

Nuotraukos iš asmeninio V. Čepulytės albumo