Įsijungęs kompiuterį, skaitinėju kažkokį tekstą. Šone keičiasi reklamos. Viena prašosi, kad aš ją atidaryčiau. Pavadinimas: „Partijos ir kandidatai“. Neatidarau. Šią reklamą keičia kita. Pavadinimas: „Šaudykla Kaune. Jau veikiame“

Štai parašiau ir galvoju: o ar tokio sutapimo pastebėjimas jau nėra smurto skatinimas? Ar tai nėra raginimas susidoroti su kokia nors konkrečia partija ar, visiškas „bredas“ (atleiskit, šį žodį pasiskolinau iš vieno jau išrinkto kandidato, taigi jau seimūno, žodyno) – su labai konkrečiu, kol kas neįvardintu, kandidatu…

Nenoriu įvardinti to seimūno, nes galiu būti apkaltintas patyčiomis. Juk dabar, jeigu pabandai ką nors pašiepti, tai jau tyčiojiesi. O patyčios – tai jau nusikaltimas. Pašaipos nebeliko, satyros – apsaugok, Viešpatie, nuo mėginimo satyriškai ką nors pavaizduoti.

Tad šį Seimą už vieną dalyką tikrai privalėsime prisiminti: už įstatymą, kriminalizavusį bet kokį mėginimą pašiepti žmogų arba reiškinį. Sodinti tokius pašaipūnus, ir baigtas kriukis.

Sakote, karikatūristų kol kas nesodina? Jeigu ta linkme viskas klostysis – sodins. Už anekdotus irgi dar nesodina? Girdi, ir anksčiau sodindavo tik už politinius, o dabar tokių tarsi nėra…

Žinote, jeigu anekdotas apie mūsų gyvenimą, tai jis jau politinis. Skatinantis patyčias.

O aš kaip tik norėjau apie partijas ir kandidatus. Ką gi, pasistengsiu be patyčių, be pajuokos ir be jokios satyros.

Taigi, su meile sužinojau, kad į naują Seimą kandidatuoja keli mano mylimi atlikėjai. Vos neparašiau – dainininkai, bet juk dainininkų Lietuvoje nėra. Nebėra. Išmirė. Kai kas sako – emigravo, tačiau kažkaip nė vieno, užsieniuose karjerą padariusių, neprisimenu. Savo vardus–pavardes susiamerikoninusių buvo, visokių montelių ir šaizių (nors čia gal labiau vokiškai), bet užsienyje išgarsėjusių, bent kaip Lietuvoje, atleiskit, nerandu.

Štai Aistės Pilvelytės pavardė atsirado vienos partijos kandidatų į Seimą sąraše. Partijos pavadinimo nerašysiu, nenoriu reklamuoti. 

O kodėl, jeigu pagalvojus, A. Pilvelytei nesibalotiruoti? Prisimenate tokį politiką Algirdą Pilvelį, Aistės tėvą – šis net į Lietuvos prezidentus kandidatavo. 2002 metais jis buvo vienas iš šešiolikos kandidatų, surinko 0,24 procento balsų – už jį balsavo 2 074 rinkėjai iš 1 466 536 dalyvavusių rinkimuose. 

Kai kas šaiposi (kažin, ar tai ne patyčios?), kad jeigu A. Pilvelytė iš karto nepateks į Seimą, tai kandidatuos tol, kol pateks. Kaip kad atrankose į Euroviziją. Bet dėl to aš drįsčiau suabejoti. Dabar A. Pilvelytei 45 metai, jeigu į prezidentus ji bus išrinkta iš keturiolikto karto (į Euroviziją nesėkmingai bandė patekti jau 13 kartų), tai tada jai bus 45+(14×4)=101 metai. 

Tad jau šmeižtas tokios kalbos. Ko gero, tikrai patyčios.

Kitas kandidatas į Seimą – irgi mylimas atlikėjas Romas Dambrauskas. Kažin, gal jis nori patekti į Seimą todėl, kad ten nelinksma? Kad galėtų priekaištingai užtraukti „Nebelinksmas mūsų Seimas“…

O Seimas tikrai – kažkoks apsnūdęs. Pasižiūri per televiziją – kitur deputatai savo parlamentuose vienas kitam į atlapus kimba, į snukį duoda. O pas mus – „gerbiamas kolega“… Neabejoju, kad nevienam ir ne kartą norėjosi „kolegai“ bent jau antausį skelti. 

Žodis „kolega“, priminsiu, taikomas ir vyriškai, ir moteriškai lyčiai, o Seime yra tokių moteriškių, kurias kolegoms norėtųsi vyriškai paauklėti. Lygybė bent čia turėtų būti, galų gale.

Sakau, gal priežastis ta, kad Seime uždrausta alkoholio prekiauti? Kai nesubrendėliams (čia visi Lietuvos piliečiai, kuriems dar nesukako 20 metų) parduoti uždraudė, tai ir seimūnus tuo pačiu nuo to alkoholio apsaugojo. Ne, tik nesakykite, kad seimūnai buvo prilyginti nesubrendėliams. Tai jau būtų patyčios.

Tai štai, įsivaizduokime, ateina R. Dambrauskas į Seimą ir primena tuos laikus, kai buvo galima laisvai merkti ūsą į alų. Ir seimūnai atsipeikėję panaikina žeminančius sprendimus, nes tokia jau yra kultūros galia, atgaivinanti net ir seimūnus. Ir darosi linksmiau… 

Tiesa, tarp kandidatų dar yra visokių aktorių ir šiaip kultūros veikėjų. bet gal užtektų ir šitų dviejų, jeigu išrinktų. 

Neagituoju balsuoti ar nebalsuoti už tokius veikėjus. Jeigu išrinks – bus linksma. Jeigu neišrinks – ir naujas Seimas neapsieis be linksmybių ir linksmintojų. Nors, žinote, galinčių atstoti Petrą Gražulį kol kas nesimato.Lrytas.lt nuotr.