Bendrystė, tai mūsų lūkesčiai ir mūsų įsitikinimai 

Tai moralės, idealų, įsitikinimų, praktikos, ekonomikos ir religijos deriniai.

(Ignalinos Kolpingo šeima)

Rugpjūtį pradėtas vykdyti Ignalinos Kolpingo šeimos projektas „Kartų bendrystė“, finansuojamas rajono savivaldybės pagal NVO projektinę sritį: „Socialinės veiklos – renginių ir kitų veiklų, skatinančių socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir grupių įsitraukimą į bendruomenės gyvenimą organizavimą“. Ignalinos Kolpingo šeima tęsia tradicinį kartų bendradarbiavimą. Yra poreikis ir noras maloniems susitikimams bei bendravimui su N. Daugėliškio parapijos bendruomenės nariais, Ignalinos parapijos senjorais bei Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos mokiniais. Jau ne vienerius metus tęsiasi bendrystės džiaugsmas, kuris suartina žmones, verčia pasijusti gerai, dalintis idėjomis ir kurti paprastą žmogišką kasdienybę.

Pasinaudoję projekto lėšomis, organizavome dvi pažintines ekskursijas, į kurias vyko vaikai, jaunimas ir senjorai. Rugpjūtį lankėmės Kačerginėje (Kauno r.). Išvykoje iš viso dalyvavo 27 asmenys. Laivu per Nemuną iš Zapyškio plaukėme į Kačerginę, kur nepasigailėjome dalyvavę edukacijoje: „Literatūrinė Kačerginė“. Nepakartojamai nuotaikingas ponios Adelės – gidės Linos Čekanauskienės – sutikimas Kačerginės prieplaukoje, iškart maloniai nuteikė. Būtent čia ir prasidėjo ekskursija apie tarpukariu Lietuvos inteligentų pamėgto kurorto istoriją.

Pažinome rašytojo Vinco Mykolaičio Putino gyvenimo aplinką, apsilankėme kur gyveno rašytojai Pranas Mašiotas ir Jonas Biliūnas. Klausėmės įdomiausių rašytojų gyvenimo istorijų ir apie tai, kaip gimė jų garsiausi literatūriniai kūriniai. Išgirsta intriguojanti Kačerginės miestelio pavadinimo kilmė, o pasivaikščiodami gėrėjomės įvairiais skulptorių darbais, kurie taip gražiai įkomponuoti skvereliuose, pievelėse, pamiškių pavėsyje. Laivu per Nemuną sugrįžome į Zapyškį prie senosios Jono Krikštytojo bažnyčios, kuri karo metu buvo paversta sandėliu, arklide, o vėliau tvindyta Nemuno vandenų. Šiandien joje vyksta koncertai, įvairūs renginiai, lankosi turistai. Kaskart, kai apsilankau kituose miestuose, ar vietovėse, pamatau kokia ta mūsų Lietuva graži ir tikrai turtinga savo istorija, kultūra, asmenybėmis ir puoselėjamomis tradicijomis, saugojamu kultūros paveldu šalis. 

Kita „kartų“ išvyka, apjungianti tris bendruomenes, buvo ekskursija į Senuosius Trakus. Susitikome su S. Trakų bendruomenės nariais. Naujuosiuose Trakuose, dalyvavome Švč. Mergelės Marijos atlaidų iškilmėje, vėliau apsilankėme istoriniame sakralaus meno muziejuje, o prie Trakų pilies apžiūrėjome įspūdingą tapytojo Pauliaus Juškos parodą: „Žmogus pagal paveikslą“. Vėliau Senųjų Trakų vienuolyne mūsų laukė bendruomenės pirmininke Zofija Abucevič, kunigas Rimas Kalmatavičius ir kiti bendruomenės nariai. Sesė Teresė papasakojo apie kunigaikščio Vytauto Didžiojo indėlį į Senųjų Trakų kaimą, aplankėme jo gimimo vietą ir pravažiavom simboliniu keliu, skirtu kunigaikščiui atminti. Prie gausaus vaišių stalo turėjome laiko bendrystei, pokalbiams, veiklų ir bendradarbiavimo aptarimui. 

„Gražiausias ir geriausias dalykas, ką žmogus gali padaryti, tai laiminti pasaulį ir skleisti gerumą“. (Adolfas Kolpingas, 1859 m.).

Autorės nuotr.