Rugsėjo 20 d. Ignalinos krašto muziejuje pristatyta Nikolajaus Rericho tapybos reprodukcijų paroda „Grožio kelias“, atidaryme dalyvavo Lietuvos Rericho draugijos nariai. Nuolatos ieškantiems gyvenime gilios minties ir jausmo, pažįstamas ir girdėtas garsaus autoriaus kelias. N. Rerichas – neeilinė asmenybė, palikusi po savęs jau kitokį pasaulį. Krašto muziejaus renginyje draugijos nariai skaitė N. Rericho poeziją, pristatė reprodukcijų parodą, susirinkusiems priminė esminius autoriaus kūrybos aspektus, siekius ir vizijas, biografijos detales. Klasikinės muzikos kūrinius atliko Ignalinos M. Petrausko muzikos mokyklos pedagogai.

Apie autorių

Tai – vokiečių kilmės rusų dailininkas, filosofas, archeologas, keliautojas, mistikas ir visuomenės veikėjas, gimęs Sankt Peterburge, bet didžiąją gyvenimo dalį kūręs ir gyvenęs Amerikoje bei Indijoje, pasauliui palikęs apie 7000 nutapytų paveikslų, parašęs 30 literatūrinių darbų. 

N. Rericho (1874–1947 m.) estetinės, filosofinės ir dvasinės pažiūros, atsispindėjo jo sukurtoje Gyvosios etikos koncepcijoje. Jis pabrėžė kultūros, grožio, dvasinio paveldo svarbą, pabrėžė aiškų skirtumą tarp kultūros ir civilizacijos. 1929 m. N. Rerichas su tarptautinės teisės specialistu G. G. Chklaver parengė Rericho paktą, kuriuo įsipareigojama saugoti viso pasaulio kultūrinį, istorinį, dvasinį paveldą, plėtoti taiką ir tarptautinį bendradarbiavimą. Paktas pasirašytas 1935 m. Baltuosiuose Rūmuose, dalyvaujant prezidentui Franklinui Ruzveltui. Tai buvo pirmasis tarptautinis paktas, skirtas kultūros vertybių apsaugai. Šio pakto pagrindais rėmėsi 1945 m. sukurta UNESCO organizacija.

Lietuvos Rericho draugijos istorija

Viešindami autoriaus kūrybą ir skleisdami aukščiausių žmogiškųjų vertybių sampratos tezes, draugijos nariai tęsia seniai pradėtą N. Rericho misiją. Gėris, Šviesa ir Grožis atlieka puoselėjamą paskirtį visoje kultūrinėje erdvėje, formuodami dvasinius civilizacijos pamatus. 

1935 m. Kaune buvo įkurta Lietuvos Rericho draugija. 1940 m. sovietinė valdžia draugijos veiklą uždraudė. 1948–1949 m. aštuoniolika draugijos narių buvo suimti, nuteisti ir ištremti į griežto režimo lagerius Sibire. Grįžę iš Sibiro, rerichiečiai toliau tęsė savo veiklą pogrindyje. Su Nepriklausomybės atkūrimu, 1989 m. Vilniuje buvo atkurta ir Lietuvos Rericho draugija, kurios dvasinis autoritetas N. Rerichas per savo gyvenimą tapo daugiau nei 50 universitetų, akademijų, institutų garbės nariu, apdovanotas Švedijos, Prancūzijos, Jugoslavijos ir kitų valstybių aukščiausiais ordinais. Rericho garbei pavadinti objektai Altajuje, astoronominiai kūnai, veikia muziejus Niujorke, Sankt Peterburge. N. Rerichas nutiesė kelią ekspedicijoms į Himalajus iš viso pasaulio.

Autorės nuotr.