Lygiadienio išvakarėse, rugsėjo 21 d., Ignalinos miesto aikštę užplūdo krašto gyventojai ir svečiai. Ratuoti ir pėsti skubėjo pirkti, parduoti ir pasirodyti. O kur didžiulis sujudimas, kur kvepia duona, ten ir slapta maišan įsmukęs ar po kokiu platesniu undaroku palindęs ratuose atbilda ir nelabasis. Kadaise malūnuose ne tik grūdus maldavo, bet, sako, ir žmonių kaulus (dar ir dabar tolesniuose kraštuose yra išlikusių specialios paskirties malūnų), todėl taip malūnus pamėgę nelabieji. O be miltų nebus ir duonelės, tad jokios čia nuostabos nėra, kad ir į mugę praspruko anie. Kita vertus, gamtos virsmo metas, kai išeinama į ilgus tamsos mėnesius, taip pat yra savotiškos svarstyklės: ar sugebėsime išsaugoti ramybę, pasitikėjimą ir meilę širdyje, ar pasiduosime baimei, nerimui, intrigoms ir chaosui. Tai žinodami, akylesni miestelėnai tikrai nenustebo, matydami, kas dėjosi mugėje. 

Ir akiai, ir dūšiai, ir gomuriui

Nuo ankstyvo ryto iš po tiršto rūko skraistės vienas paskui kitą vėrėsi seniūnijų kiemeliai. Po truputį tradicijos keičiasi ir šiuos kiemelius iš tikrųjų „kūrė“ seniūnai, pasitelkę kūrybingiausius ir aktyviausius savo seniūnijos žmones, bendruomenes. Kai kur labai aktyviai prisidėjo mokyklų bendruomenės (Vidiškių gimnazija), kai kur verslininkai (Birvėtos tvenkiniai), kai kur žemdirbiai ar kaimų kultūros puoselėtojai.

Gera buvo scenoje matyti ir įprastus, savus iganliniečiams veidus – Marių Vilčinską ir Astą Morkienę – jie ir buvo suėjimo gaspadoriai. 

Bene gražiausi šių metų rudens mugės akcentai – seniūnijų sukurtas Laimės stalas ir seniūnų čia pat aikštėje išvirtas cincielius – bulvių košė. 

Laimės stalo idėja – sudėti ant vieno stalo tai, ką atspindi, kuo gausi ir kuo ypatinga kiekviena seniūnija. Vieni atnešė šakotį, kiti – didžiulę pintinę obuolių, dar kažkas dvaro ir miestelio istorijos fotografijų, duonelės, o kai kas ir visą metalinę spyną atgabeno… Ar atspėsite, kieno kokia dovana? 

Didžiausia pagarba seniūnams. Jie tikrai sugebėjo nustebinti. Kultūros centrui pateikus idėją pamaloninti miestelėnų gomurį, seniūnai apsidžiaugė galį parodyti, ką gali gaspadarni vyrai.. Kiekvienas net po samtį ar net du iš namų atsinešė – sako, kožno samtis savais būdais užkalbėtas, ir net savaip cincieliaus skonį pakeičia, kai tik košės juos pakabini. Ačiū kultūros centro auksarankėms, kurios kiekvienam seniūnui ir deramą gaspadoriaus aprėdą pasiuvo. Deja, bet taip jau nutiko, kad vienintelė moteris seniūnė dėl svarbių priežasčių nedalyvavo.

Apdovanojimų – lyg iš Gausybės rago

Nuo šios šventės organizavimo pradžios buvo įprasta, kad šventėje pasidžiaugiama krašte ūkininkaujančiais žmonėmis, padėkojama jiems. Tai kažkokiu būdu vykdė Lietuvos ūkininkų sąjungos Ignalinos skyrius. Kadangi praėjusiais metais šioje šventėje atstovai nieko nepaaiškinę nepasirodė, konkursas gal kažkur vyko slapta ar dar kažkaip, rajono savivaldybė nusprendė tęsti tradiciją, pridedant dar ir gražiausios sodybos rinkimus. Buvo sudaryta komisija, kuri sukūrė abiejų konkursų „Metų žemdirbys“ ir „Gražiausiai tvarkoma Ignalinos rajono sodyba“ taisykles. 

Rudens derliaus ir kūrybos mugės dalyvius, ūkininkus, amatininkus ir menininkus bei svečius pasveikinęs rajono savivaldybės vicemeras, laikinai einantis mero pareigas, Imantas Umbražiūnas, apdovanojo konkursų nugalėtojus. Konkurse dalyvavo 10 skirtingose seniūnijose atrinktų geriausių krašto ūkininkų. Visiems žemdirbiams skirtos savivaldybės mero padėkos ir dovanėlės, o konkurso nugalėtojams – Linkmenų seniūnijos Antalksnės kaimo ūkininkams Justinai ir Matui Ragaišiams – dar ir piniginė premija. 

Piniginėmis premijomis apdovanoti ir gražiausiai besitvarkantys: ignalinietė Aldona Rastenienė ir didžiasalietis Mamertas Papšys. 

Ūkininkai Jolanta ir Ramūnas Bubniai apdovanoti Seimo nario Gintauto Kindurio padėka ir dovana. 

„Jei kas trokšta būti pirmas, tebūnie paskutinis ir visų tarnas“ 

Kaip žinia, didesnių miesto švenčių scenarijai yra derinami ne vieną ir net ne du kartus, dirbant visai komandai specialistų, kol galiausiai visi išsiaiškina, kas, kada ir ką veikia. Šiais metais netikėtai vėl žodžio pasiprašė Lietuvos ūkininkų sąjungos Ignalinos skyrius. Ūkininkų sąjungos atstovei Marijonai Lukaševičienei žodis buvo suteiktas, savaime suprantama, tikintis, kad bus laikomasi scenarijaus ir protingo laiko limito. Jai užlipus ant scenos, su ja praspruko ir kažkur slėpęsis nelabasis, savo makufelyje sukūręs negražų planą, greičiausiai ketinęs sukiršinti Ignalinos krašto žmones… 

Pasirodo, šiais metais LŪS Ignalinos skyrius jau sugalvojo sugrįžti į Rudens derliaus ir kūrybos mugę ir vėl sveikinti ūkininkus. Trečią vietą konkurse užėmė Neringa ir Paulius Rimšeliai iš Kazitiškio krašto, antrąją vietą – Irena ir Kęstutis Basijokai iš Ignalinos seniūnijos. Pirmoji vieta atiteko 35-erius metus Naujojo Daugėliškio seniūnijoje ūkininkaujantiems Onutei ir Egidijui Šiaudiniams. 

Viskas būtų buvę lyg ir suprantama – visur pasitaiko nesusikalbėjimų ir nesusipratimų. Tačiau čia prasidėjo tikras šou, nes nelabasis, greičiausiai įsėlinęs kalbėjusiajai į ausį, sudrumstė mintis. Moteris tiek užsimiršo ir susipainiojo, kad pasijuto viso renginio organizatore ir ėmė kviesti įvairius žmones ir net politikus į sceną, suteikė jiems žodį ir… sujaukė visą šventės scenarijų, užtęsdama daugiau nei pusvalandžiu visą programą. 

Ar nelabajam pavyko sugadinti šventinę nuotaiką? Ne. Bet įvesti chaoso pavyko nemažai, nes sujaukus scenarijų, sukruto muzikantai, kurių pasirodymo laikas nusitęsė, o jie turėjo vykti į kitą renginį. Tuomet teko keisti programą, dėl ko liko visiems nepristatyti krašto amatininkai, laukę savo eilės. Jiems dovanelės asmeniškai juos aplankę įteikė KC kolektyvo nariai. Belieka tikėtis, kad amatininkai supras ir nepyks bei kitą kartą vėl atvyks.

Juk kiekvienas žino ir mato, kada žmogus veikia laisva valia, o kada vedamas nelabojo. Tas reiškinys mugėje tebuvo akimirka, nejauki akimirka. Ir nors žiūrovai trūkčiojo pečiais, nesuprasdami, kurie čia ūkininkai yra tikrieji ir geriausieji ūkininkai, galiausiai ir jie suprato, kad politika ir valdžios troškimas silpnesniam žmogui aptemdo ir protą, ir širdį. Visi mūsų krašto žemdirbiai yra ir šaunūs, ir darbštūs, ir tikintys tiek Motulės maitintojos, tiek Dievulio pagalba, palaikymu ir užtarimu, telieka gyventi sutarime ir darnoje. 

Kaip po mugės, jau sekmadienį, Palūšės bažnytėlėje sakė kunigas, nei vienas nenori būti nuvertintu, nes jaučiasi geriausiu, gražiausiu, tobuliausiu ir protingiausiu, viską žinančiu, bet viskas būtų gerai, jei nebūtų Dievo. Tąkart Jėzus pasišaukė Dvylika ir tarė: „Jei kas trokšta būti pirmas, tebūnie paskutinis ir visų tarnas!“ 

Koncertinė dalis

Rudens derliaus ir kūrybos mugės koncertinėje dalyje džiugino Aukštaitijos armonikierių ansamblis. Skonio reikalas, bet kai kam labai patiko, o kai ką lengvai suglumino savivaldybės projekto „Europos kultūra: visi skirtingi, visi lygūs“ prie mugės pritempti projekto partnerių kolektyvų pasirodymai. Scenoje pasirodę Latvijos, Lenkijos ir Čekijos atstovai dainavo, šoko ir pademonstravo performansą. 

Padėkos žodis

Kai akimirkai stabteli ir atidžiau įsižiūri, kiek darbo, resursų ir širdies įdėjo visi šventei besiruošę žmonės, kurdami net ir mažiausias detales, supranti, kokie ypatingi ir nepaprasti jie esą. Nuoširdus ačiū visoms seniūnijoms ir šventės organizatoriams už nuostabų reginį, gardumynus, sukurtą jaukią, rudeniškai romantišką nuotaiką. 

P. S. Išsamiau apie pozityviąją mugės dalį – kituose MI numeriuose. 

J. Baltakio nuotr.