Kuriamas ir „vartojamas“ menas – gydo.

Reiktų rašyti apie rudenį, bet jo – vos keli gelstelėję lapai. Gal tik kažkoks atviras, „laidus“ garsams, ataidintiems kažkur iš toli, oras. Ir medžių jau miškininkai pripjovė: už kokių 50 metrų nuo namo – bėgiai, o iš aukštybių jų kamienus į vagonus mėto visokios „Jumzdos“… kaip patrankos. Kiekvieno jų bildesys lyg bėgančio laiko rykštė vis čaižo pečius, nugarą, verčia krūpčioti. Šermukšnių raudonis, per anksti pasklidęs spalvingas vynuogių kvapas ir paslaptingą tylą draskantys, krentantys į vagonus negyvų medžių kamienai juk turi priminti, kad rudenėja Žemės ir žmogaus laikas.

Muzika ilgina žmogaus laiką. Ar galima bent minutėlei sustabdyti, sulėtinti žmogaus laiką? Anksčiau į daugelį klausimų atsakydavo gamta. Dabar nutolome nuo jos ir nebeįvardijame sau, kodėl būname linksmi girdėdami pavasarinio čiulbuonėlio balsą, kodėl niūrias mintis prišaukia varna, net ir kviečianti savo vaikus. Viskas paprasta, nes garsai mus veikia: gydo ir susargdina, liūdina ir kovingai nuteikia. Ypatingai įtaigūs „rišlūs“ garsai. Dar kitaip jie vadinami muzika ir, kaip ne keista, grindžiami matematinėmis kombinacijomis. Gal todėl, kuomet medžiai meta garso „užtvaras, stabdžius“, t. y. lapus, minime Tarptautinę muzikos dieną (spalio 1 d.): kad keliautų muzika tiesiai į žmonių širdis, protus, išmintį.

Ne tik padriki garsai, bet ir savotiškas muzikos supratimas atsispindi ir senovės piešiniuose ant uolų sienų. Juose žmonės šoka su dar primityviais muzikos instrumentais. Ypatingai svarbūs buvo muzikos garsų lydimi ritualiniai šokiai. Gydomosios muzikos garsų galios buvo žinomos Amerikos žyniams, Dao mokytojams, šamanams. III-ame a. per Kristų Persų karalystėje specialiai parinktomis melodijomis buvo gydoma nuo liūdesio, nervinių susirgimų, širdies „perplakimų“, skausmų. Senovės Egipte, Graikijoje ligoniai taip pat buvo gydomi garsais. Senovės Kinijos gydytojai spėjo, kad muzika gali įveikti visas ligas: net buvo surašomi „muzikiniai receptai“. Dabar būtų sakoma – paskyrimai.

Gydomoji muzikos paskirtis buvo ir seniausiose dabartinės Lietuvos teritorijose. Be griežtų formulių Lietuvoje liaudies medicina turi galybę dainų, raudų, užkalbėjimų, posakių, patarlių ir kitokių folkloro formų, naudojamų gydant vienokią ar kitokią ligą. Iki šių dienų dainingi užkalbėjimai ir kita smulkioji tautosaka yra ieškoma sergant, siekiant sveikatintis. O ką jau kalbėti apie Nematerialiajame pasaulio pavelde esančias sutartines, kurių ritmika, magija, naudojami žodžiai iki šiol yra etnomuzikologijos ir žolininkų, medicinos mokslų domėjimosi objektas ne tik kaip muzikos žanras, bet ir jų poveikis, tikslas. Pamenu, kartą Visagine vieno kazitiškiečio žmona slavė, sutartinių paklausiusi išvadino kultūrininkus sektantais. Gal paslapties prado ir yra. Senovėje Lietuvos pirtyse buvo daug dainuojama. Tai ne tik profilaktinė, bet ir gydomoji priemonė (net šiais laikais). Tokiu būdu karštas oras pakliūdavo į plaučius, šildydavo balso stygas ir pan. Nors muzikos poveikis organizmui nepriklauso nuo kūrinio meistriškumo, pastebėta, kad klasika, religiniai kūriniai, liaudies dainos turi didesnį poveikį. Dera pažymėti, kad ne visa klasika veikia teigiamai: kai kurie Štrauso ir Vagnerio kūriniai gali išlaisvinti žemąsias aistras, depresyviesiems nereikėtų piktnaudžiauti Šopeno noktiurnais. Kartais koks pramoginis kūrinys turi neįtikėtinai puikų poveikį. Muzikos poveikis labai individualus, todėl geriausia konsultuotis su specialistu. Senoji muzikinė medžiaga pasmerkta dideliems iškraipymams, nes ji daug arčiau pramoginės – buitinės ar didaktinės medžiagos, bet nuostabiai įsikomponuoja į bendrą liaudies medicinos palikimą ir patvirtina jos priklausomybę baltiškajai kultūrai.

Viduramžiais maro epidemijos metu buvo skambinama varpais, kad būtų įveikta epidemija. Tai savotiška vietovės „dezinfekcija“. Tibeto išminčiai onkologiniams ligoniams ir dabar siūlo klausyti sidabro varpelių skambesio. Iš kur tai buvo žinoma senovėje – neaišku, bet šiuolaikiniai mokslininkai įrodė, kad dėl varpų garso poveikio mikrobų aktyvumas sumažėja apie 40 proc. Viena tyrimų versija teigia, kad šio garso energija skatina gyvybingumą gerosiose ląstelėse, o piktybinės pradeda nykti. Gripo virusas, paskleistas po varpu, žuvo visiškai, o šalia jų įrašų – dalinai. Varpų muzikos verta pasiklausyti tiek maldos namuose, tiek jų įrašų, t. y. sukurti varpų terapiją. Šiandien svečius savo bažnyčioje Mielagėnuose varpo garsais pasitinkantis ir palydintis kun. M. Savickas laikytinas ne tik save, bet ir kitus saugančiu gydytoju. Kokių aukštumų pasieks varpų muzikos tyrimas – sunku pasakyti. 

Amerikoje diplomuotas muzikantas ir psichoterapeutas D. Kempbelas tyrinėjo garso poveikį žmogaus organizmui. Jis muziką vadino kofeinu, kuris žadina budrumą, stimuliuoja smegenis, mažina raumenų įtampą. Anot jo, garsai gali pakeisti nuskausminamuosius. Istorija rodo, kad muzikos terapija naudota jau senovėje, bet rimčiau ja susidomėta XIX a. Jos tyrėjai mokslu patvirtino jos gydomąjį poveikį. To amžiaus pabaigos gydytojas neuropatologas D. Korningas jau vykdė rimtus tyrimus. Dar po šimto metų muzikos terapija jau buvo taikoma Europos ir Amerikos gydymo įstaigose. Net yra klinikų, kur gydoma tik muzikos terapija. Amžiaus pradžioje Romos mokslų akademija paskelbė tyrimus, jog muzika žmogų įtakoja net 90 proc. Ja galima išgydyti depresiją, baimes, stresus, širdies skausmus, hipertoniją, priklausomybes ir kt. Ji teigiamai įveikinėja protinį, emocinį, fizinį pervargimus, nugali nemigą, formuoja teigiamas emocijas, gydo net priklausomybių ligas (rūkymą, alkoholizmą, narkomaniją ir t. t.). Tarptautinė muzikos terapijos asociacija kuria muzikines kompozicijas, atstatančias po operacijų, ligų. 

Muzikos terapija Lietuvoje. Lietuvoje muzikos, landšafto, spalvų, biblio – terapijos tyrimus aktyviau pradėjo, vykdė Jurgis Algirdas Juozulynas (gim. 1941 m., Lietuvos gydytojas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras) ir Vytautas Jurgis Meška (gim. 1930 m., Lietuvos gydytojas kurortologas, fizioterapeutas, reabilitologas, biomedicinos mokslų daktaras). Dabar jau veikia Lietuvos muzikos terapijos asociacija (LMTA) – visuomeninė organizacija, vienijanti muzikos terapeutus, specialistus ir visus besidominčius muzikos terapijos metodais Lietuvoje (svetainė šiuo metu tvarkoma). Vienas įdomiausių jos darbų: per 2024 m. Dainų šventę buvo atliekamas tyrimas „Kodėl mums gera dainuoti kartu“. Rezultatai dar nepaskelbti, bet mintis – įdomi ir aktuali. Vilniaus universitete Medicinos fakultete nuo 2015 m. vykdoma Muzikos terapijos programa, 2019 m. ji buvo išplėsta į tris – dramos, muzikos, šokio-judesio terapijos – specializacijas ir pavadinta Menų terapijos studijų programa. Tai – jungtinė studijų programa, sudaranti galimybę įgyti kokybiškų tarpdisciplininių žinių ir gebėjimų, perimant Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos patirtį, būtiną siekiant tapti aukštos kvalifikacijos muzikos terapeutu arba šokio-judesio terapeutu, arba dramos terapeutu. 

Vilniuje yra Muzikos terapijos ir neuroedukacijos studija „Pasąmonės natos“. Su III amžiaus universitetu ji vykdė respublikinį projektą „Muzikavimas senjorų emocinės sveikatos gerinimui“. Judėjimas vyksta, bet jam dar toli iki užsienio patirties. Kultūros, gydymo ir kitų įstaigų koridoriuose prieš renginius galėtų pasigirsti atitinkami muzikos įrašai, kurie turėtų ne tik bendrąjį, bet ir specialiai parinktą poveikį. Štai aš (Dalia) eidama tvarkyti reikalų į valstybės įstaigas klausau AC/DC, susierzinusi – Gabalio atliekamos lopšinės, norėdama būti atidi ir maloni – Sinatros dainų….

Muzikiniai „paskyrimai“. Kaip muzika veikia mūsų emocijas? Kiek laiko reikia klausyti muzikos, kad pajaustume jos poveikį? Ką gali reikšti, kai tos pačios dainos klausome daug kartų iš eilės? Ar nusiraminimui tinka tik rami muzika? Ką galima pasakyti apie Jūsų asmenybę, žinant Jūsų klausomos muzikos žanrus? Į šiuos ir kitus populiarius klausimus gali atsakyti tik patyrę muzikos terapijos specialistai. Medikai mano, kad į muzikos sukeltas emocijas reaguoja visas mūsų kūnas (tikrai nebūtinai tai matosi vizualiai). Psichiatrai mano, kad muzika veikia psichoemocinę būseną. Pagal kitą teoriją manoma, kad esminis gydymo muzika faktorius yra ritmas. Mes esame ritmingo planetos „pulsavimo“ dalis, lietuvių gyvenimas ritmiškai vyksta Rėdos rate: viskas gamtoje paklūsta atitinkamam ritmui, o mes esame jame. Žmogaus kūnas renkasi atitinkamas vibracijas, o kai jos sutampa su garsų ar muzikos instrumentų ritmo energija jis lyg „atsibunda“, sveiksta vibruodamas kartu. 

Bendrai priimta (ir tai Jūs galite praktikuoti namuose), kad hipertoniją gydo J. S. Bacho fugų klausymas, Mendelsono maršas ir Bethoveno „Penktoji simfonija“ – širdininkams, migreną gydo Mendelsonas arba Geršvinas, nuovargio profilaktikai – Grigas ir Čaikovskis, vietoj kavos – Hendelis ir Mocartas. Klausos sutrikimus gydys V. A. Mocarto „Koncertas smuikui ir orkestrui Nr. 5“, nes skleidžia aukšto dažnio garsus. G. F. Hendelio, A. Vivaldžio, F. J. Haidno muzika suteikia pasitikėjimo savimi, saugumo jausmą. Specialistai vienbalsiai sutinka, kad V. A. Mocarto muzika pasižymi universaliu poveikiu: ji labai švari, aiški, įdomios muzikinės architektūros. Jos ritmika, melodija, aukšti dažniai ypač gerai stimuliuoja smegenis. Ji naudingiausia grožiui ir sveikatai, sugražina jėgas ir žvalumą, tinka persišaldžius ar skaudant galvai, užplūdus depresijai ar protinei įtampai. Eskulapas garsia muzika gydė radikulitą (bene vienintelis teigiamas garsios muzikos poveikis). Prancūzų aktorius Ž. Depardje tris mėnesius klausė Mocarto muzikos ir nustojo mikčioti… Klausydami „popso“ – persivalgysite ar sustos virškinimas…

Kiekvienai ligai ir „savas“ instrumentas. Gydo ir klausymas, ir grojimas, ir dainavimas. Smuikas gydo sielą, pažadina nuoširdumą, pasiaukojimą. Vargonai – „sureguliuoja“ mąstymą, harmonizuoja stuburo energijos srautą, fortepijonas valo skydliaukę, būgnai normalizuoja kraujotaką, atstato širdies ritmą, fleita – išvalo ir išplečia plaučius, arfa – harmonizuoja širdies darbą, violončelė teigiamai veikia inkstus, mūsų tradiciniai cimbolai skatina kepenų darbą, akordeonas – aktyvina pilvo srities darbą, saksofonas – seksualinę energiją, o sergant žarnyno ligomis pravartu įsigyti lūpinę armonikėlę.

Jeigu atkreipėte dėmesį, niekur neminimi žemi garsai, kuriais išsiskiria kai kurios populiarios šiandienos grupės. Garsi ar žemų garsų muzika turi neigiamą poveikį daugeliui organizmo sistemų, todėl švenčių organizatoriai turėtų atsakingiau rinkti programų repertuarą, atsižvelgti į organizuojamo renginio aplinką, kad nesukurtų agresijos ar sveikatai pavojingo poveikio. Europos muzikos terapijos diena lapkričio 15 d., Lietuvoje ji jau vyks 11-ą kartą. Aplinka bus niūri ir reiktų šviesios paskatos gyventi. Gal tokią dieną organizacijose galėtų atsirasti kokie atitinkantys akcentai? Gal muzikuoti, dainuoti, šokti kartu ir lyg Dainų šventėje kurti bendrystę? Gal neaktyviose bendruomenėse derėtų įvairius renginius „įrėminti“ skatinančia veikti muzika? Tai tinkamas būdas neagresyviai įtakoti, kad gyventume geriau. Kuriamas ir „vartojamas“ menas – gydo.