Interneto platybėse gausu įvairiausių pararimų kaip ir ką veikti su gamtos dovanomis, kuri galių pamaitinti ir išgydyti žmogų kur kas daugiau, nei cheminiai preparatai. Deja, žmogui per laiką įkalta į galvą, kad tik tabletė gali išgelbėti jį ir pasaulį. Tiesa ir tai, kad labai atidžiai reikia rinktis informaciją. MI skaitytojams siūlome domėtis nuostabios specialistės Birutės Martišienės sukauptomis ir patikrintomis žiniomis ir patarimais.

Birutė Martišienė. Kas ji?

„Augalų vaistinėmis savybėmis rimtai susidomėjau, kada močiutė parodė rasakilą ir paaiškino, kad tai labai puiki žolelė nuo šlapimo nelaikymo. O tai buvo maždaug prieš trisdešimt metų. Apie rasakilą ir iki šiandien rašytiniuose šaltiniuose neradau niekur, kad ji yra puiki pagalbininkė esant šlapimo nelaikymo problemai.

Vaistažolėmis domėjausi sau, savo šeimos poreikiams. Pamažu iš mūsų šeimos vaistinėlės išnyko tabletės, vyras nustojo gerti vaistus nuo aukšto kraujospūdžio – naudoja tik vaistažolių tinktūras nuo padidinto kraujospūdžio.

Susirinko nemažai žinių apie vaistažoles. Vyresnysis sūnus patarė – išleisk knygą. Jaunesnysis sūnus pasiėmė paskolą mano knygutės išleidimui ir 2008 metais knygutė buvo išleista.

Per ilgesnį laiką domėjimasis vaistažolėmis man virto būtinybe – pasinėriau į augalų pasaulį. Kas paprašydavo – papasakodavau apie augalų vaistines savybes ir didesniam žmonių susiėjimui. Susikaupė medžiaga apie augalų gydomąsias savybes antrai knygai.

Besidairydama po internetą retai rasdavau receptų, kaip pasinaudoti augalų vaistinėmis galiomis lietuvių kalba. Taip ir kilo mintis atiduoti interneto naudotojams – ir ne tik – savo surinktą antros knygutės ir paskaitėlių medžiagą. Taip norėjosi duoti daugiau žinių jauniems žmonėms apie tai, kaip gali padėti augalai augantys aplink, šalia mūsų. Gal žmonės atras, kad padeda ne tik tabletės…“, – tikisi Birutė Martišienė. 

Šįkart apie baravyką (lot. Boletus, vok. Dickröhrlinge)

Liaudies medicinos žinovai baravykais pataria gydytis plaučių tuberkuliozę bei stiprinti nusilpusią imuninę sistemą, gerinti medžiagų apykaitą. Patariama naudoti kaip gydymo priemonę sergant tuberkulioze, nusilpus jėgoms. Liaudies medicinos žinovai teigia, jog reguliariai valgant baravykų, pastebimai sumažėja pavojus susirgti skrandžio ir žarnyno ligomis, nes baravykuose esančios antibiotikų poveikio medžiagos žarnyne slopina kai kurias patogenines bakterijas.

Manoma, jog reguliariai valgant baravykus pastebimai sumažėja pavojus susirgti onkologinėmis ligomis, kadangi baravykas turi vitaminų A ir E, kurie labai jau naudingi onkologinių susirgimų profilaktikai. Mūsų senoliai baravyką naudojo kaip puikią priemonę onkologinių ligų profilaktikai ir jų gydymui.

Baravykuose gausu kalcio, fosforo, kalio, geležies, mangano ir yra naudingų aminorūgščių. Po ilgų laboratorinių tyrimų baravyką pavadino gamtine Mendelejevo lentele. Pastoviai naudojant baravykus sustiprėja kaulai ir sąnariai. Dar baravykai pasižymi tuo, kad palaiko normalų hemoglobino kiekį kraujyje, ko pasėkoje sustiprėja viso organizmo imunitetas.

Baravykų tinktūra:

Į vieno litro talpos stiklainį suberkite susmulkintas šviežių baravykų kepurėles, apsemtinai užpilkite degtine, laikyti tamsioje vėsioje vietoje 21 dieną, pastoviai sujudinant, nukošti, grybus nuspausti.

Šios tinktūros patariama gerti po 1 arbatinį šaukštelį 2–4 kartus per dieną į puse stiklinės vandens, puse valandos prieš valgį. Gydymosi kursas trys savaitės. Po to daroma savaitės pertrauka. Šia tinktūra patariama gydyti hipertenziją, stenokardiją, rekomenduojama gydyti gerybinius auglius – įvairias cistas, miomas.

Vertingiausia, kad baravykuose esančios medžiagos mažina kraujo klampumą. Liaudies medicina teigia, kad baravykai naudingi širdžiai(stenokardijos atveju), padeda nuo galvos skausmų ir žarnyno infekcijų. Esant mėlynėms prie pažeistos vietos patariama pridėti baravyko kepurėlę, kuri iš anksto nuverdama iki minkštos būklės ir leidžiama nusistovėti 2 val. Ant viršaus pažeistos vietos dedama polietilenas ir šiltas šalikas. Liaudies medicinos žinovai teigia, kad buljonas išvirtas iš baravykų pagal energetinę vertę yra vertingesnis už mėsos buljonus.

Ir dar viena baravyko savybė – jį galima naudoti ir be terminio apdorojimo. Sudžiovintus baravykus galima valgyti kaip džiūvėsėlius, o džiovintų baravykų miltelius naudoti įvairiems pagamintiems patiekalams kaip prieskonį. Taip išsisaugo visos baravyko vertingos savybės. Būtent sudžiovintuose baravykuose geriausiai išsilaiko visos naudingos medžiagos. Pagal maistingumą jauni grybai vertingesni nei paaugę, o kepurė – vertingesnė nei kotas.

Nuotraukos iš interneto