Rajono savivaldybė paskelbė iniciatyvų, skirtų viešajai aplinkai gerinti, projektų atrankos konkursą. Konkurso tikslas – didinti rajono savivaldybės bendruomenės įsitraukimo į savivaldybės biudžeto formavimą galimybes, gauti informaciją apie būtiniausius gyventojų poreikius, susijusius su viešosios aplinkos gerinimu. Pagrindiniai uždaviniai: skatinti gyventojų ir nevyriausybinio sektoriaus iniciatyvas savivaldybėje, suburti gyventojų bendruomenes, kurios gyvintų ir gerintų viešąją aplinką, dalyvautų atnaujinant teritorijas. Žinoma, tų idėjų į viešąją erdvę ir asmeniškai valdžios atstovams per kokį dešimtmetį ir be konkurso jau paleista belen kiek. Tik gal idėjos netinkamos, bet kas mums trukdo imti ir pasvajoti. Gal vieną dieną Ignalina apsispręs, kur konkrečiai ji eina, kokie jos pačios prioritetai bei vertybės, be tų ES klerkų primestų gairių. Pabandom? Kviečiu jungtis, svajoti ir kurti bei pateikti paraiškas (taisykles rasite straipsnio pabaigoje – autor. past.). Pateikiu idėja tradiciškai spaudoje, kaip pavyzdį. 

Taip erdvės atrodo šiandien

Ignalinos IKIGAI

Žaviuosi japonų mažų žingsnelių metodu, paremtu IKIGAI principu. IKIGAI – tai su dideliu polėkiu daryti tai, kas teikia pasitenkinimą, džiaugsmą ir suteikia gyvenimui prasmės. Anot japonų, visi turime savo ikigai – tikslą, dėl ko gyvename. Kai kurie jį jau atradę, kiti turi jį kažkur giliai ir savo ikigai dar tebeieško. Okinavoje, Japonijos saloje, Ogimio mieste gyvena daugiausia ilgaamžių pasaulyje, kurių neblėstantį optimizmą ir gyvybingumą lemia IKIGAI. 

Būdamas socialiniu gyvūnu, anot Aristotelio, žmogus negali jaustis gerai, jei atsitraukia nuo bendruomenės, jei ignoruoja jos poreikius, jei neįneša savo dalies į jos vystymąsi, tobulėjimą, gerbūvį, nes tuomet ir pats negali iš jos nieko gauti. Ir štai pagalvokime apie savąjį pašaukimą, kuris atrandamas, atpažįstamas ir realizuojamas ne vienumoje, bet sąlytyje su pasauliu, tik galvojant apie kitą ir kitus, tik atsakant į pasaulio poreikį. Nemistifikuokime pasakymo „pasaulio poreikis“. Tai nebūtinai turi būti kažkas gigantiško. Tu nebūtinai turi išgelbėti pasaulį nuo ekologinės katastrofos ir žmogui nebūtinai reikia užkimšti ozono skylę, kad padarytų kažką naudingo… Dažniausiai tai būna nedideli dalykai, ir viskas prasideda nuo mažų. Pradžioje pagalvokime apie vieną žmogų, apie gyvūną, apie šalia augantį mišką ar tyvuliuojantį tvenkinį. Pažiūrėkime į kaimynus, į savo kaimą ar miestą. Atkreipkime dėmesį į arti esančius žmones, kuriems reikia vienokios ar kitokios pagalbos, o galbūt būtent jūs turite talentų, sugebėjimų ar išteklių, kuriais galite jiems padėti.

Mes, Ignalinos krašto gyventojai, galime mažais žingsneliais, turėdami vieningą savojo krašto IKIGAI, kurti stebuklus ir būti išskirtiniais. Siūlau pradėti nuo Sveikatingumo parko ir sveikstančiųjų kiemelio įkūrimo. 

Sveikatingumo parkas 

Trumpai priminsiu, kad prieš keletą metų teritorijoje už ligoninės link Strigailiškio buvo iškirsti medžiai ir suprojektuoti sklypai nuomai už simbolinę kainą, įsipareigojant milžiniškomis investicijomis ir darbo vietų sukūrimu. Terminai praėjo, niekas nepadaryta. Ką galvoja dabartinė savivaldybės administracija – nežinoma. Bet mes dabar apie idėją, kurią galima būtų įgyvendinti šioje erdvėje. 

Siūlyčiau įrengti uždarą Sveikatingumo parką. Kodėl uždarą ir kodėl sveikatingumo? Erdvių vaikščioti ir ilsėtis bei pasportuoti Ignalinoje tikrai yra. O šis parkas būtų visiems besigydantiems mūsų sveikatinimo įstaigose žmonėms ir juos lydintiems artimiesiems. Tiek besigydantys Slaugos ir palaikomojo skyriuje, tiek Vidaus ligų skyriuje, Geriatrijos ar Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuose tiesiog privalo turėti galimybę (atsižvelgiant į sveikatos būklę) kažkiek laiko praleisti ar pasimankštinti lauke. Gebantys judėti ateitų patys, o judantys sunkiau – lydimi specialistų (kineziterapeutų ar ergoterpauetų) ar apmokytų artimųjų, dar kiti būtų atvežami vežimėliuose. Sveikatingumo parkas – tai ne tik suoliukai pasėdėti. Šiame parke turėtų būti suformuoti įvairūs takeliai pėstiems ir judantiems vežimėliuose. Takeliai, skirti pėstiems, turėtų būti įvairių dangų (akmenukai, smėlis, kankorėžiai, žolytė, plytelės ir pan.), su kalneliais ir keliais laipteliais. Dar galėtų būti keletas lygiagrečių, sienelė mankštai ir kita. Be jokios abejonės, visas parkas turėtų būti ne stadiono plynė, o apželdintas, tiek medžiais, vaismedžiais, krūmeliais, uogakrūmiais, tiek ir gėlėmis. Džiugintų ir pavėsinė, kurioje pacientai galėtų pasislėpti nuo kaitresnės saulės ir ramiai paskaityti knygą, pasišnekučiuoti su juos aplankiusiais artimaisiais. 

Jei jau kalbame apie holistinį požiūrį į sveikatą, tai turime sutikti, kad pagarbus požiūris į ligonį, siekiant teigiamų rezultatų gydymo eigoje – tiesiog būtinas. Nė akimirkai neabejoju, kad įrengus tokį parką, teigiami rezultatai būtų matomi jau per pirmus keletą mėnesių.

Sveikstančiųjų kiemelis

Tęsiant tą pačią mintį, galima būtų sutvarkyti ir vidinį ligoninės kiemelį, kuris dabar užrakintas spyna. Kiemelyje galbūt Provanso stiliumi galėtų būti restauruotas fontanas, iškeltas siaura srovele iki antro aukšto, pasodinta tinkamų augalų, pastatyta keletas suoliukų ir stalas šachmatais ar šaškėmis žaisti bei keletas mažosios architektūros elementų (apželdinimo klausimus tobulai išspręstų „Menų terasa“ (Inga Šidlauskienė). O kartą per savaitę ar per mėnesį čia užsuktų savanoriai ir surengtų poezijos ar prozos skaitymo, muzikavimo valandėles. Galintys judėti pacientai sveikatintųsi parke, o kiek yra prikaustytų prie lovos! Norintys galėtų pro langą žvelgti į žydintį vidinį kiemelį, čiurlenantį fontaną ir retkarčiais pasiklausyti žodžio ir muzikos skambėjimo.

Jau girdžiu, kaip bus pasakyta, kad neapsimoka ir t. t. Taip, gerbiamieji, ir gyventi neapsimoka. Mes visi susirinkome žemėje, kad išmoktume būtinas mūsų sielai pamokas. Ir apsimoka absoliučiai viskas, kas kitam padeda bent akimirką nusišypsoti. 

Taip erdvės gali atrodyti ateityje

Apie konkursą

Mažos apimties Projektas – infrastruktūros ir (ar) kitas kultūros, socialinis projektas, įgyvendinamas einamaisiais metais savivaldybės teritorijoje, kurio vertė neviršija 35,0 tūkst. eurų ir kuriam nereikalingas techninis projektas. Didelės apimties Projektas – infrastruktūros projektas, kurio vertė neviršija 65,0 tūkst. eurų ir kuris įgyvendinamas per 2 metus savivaldybės teritorijoje, techninę dokumentaciją pradedant rengti pirmaisiais projekto įgyvendinimo metais. Pareiškėjai iki spalio 14 d. 17 val. el. paštu rasa.juodagalviene@ignalina.lt pateikia užpildytą projekto formą, sąmatą ir reikalingus priedus, pateikdami juos viename faile.

Detalesnę informaciją surasite Ignalinos rajono savivaldybės bendruomenės iniciatyvų, skirtų viešajai aplinkai gerinti, projektų atrankos ir finansavimo tvarkos apraše. Taip pat galite kreiptis į Švietimo ir kultūros skyriaus vyr. specialistę Rasą Juodagalvienę tel. +370 615 34383.

Nuotraukos autorės ir interneto