Skaitau rašinėlį viename portale. Restoranų ir kavinių savininkai žada protestuoti, reikalaudami grąžinti sumažintą PVM tarifą, nes jie bankrutuoja. Skaitau kitą rašinį – užsienyje kavinėse du ar tris kartus pigiau negu Lietuvoje. Ir ten jie kažkaip išgyvena ir nebankrutuoja, o čia – plėšia nuo žmogaus devynis kailius ir dar iš valdžios lengvatų reikalauja.

Šiame amžiuje restorane nebuvau ir nesiruošiu, man tai neaktualu, bet vis dėlto kai kas gali tai sau leisti, ar ne? Taigi, jei mažinamas PVM, traukiama ir iš mano kišenės, nors aš ten nesilankau.

Girdėjau tokį šių kainų skirtumų paaiškinimą: užsienyje kavinukės – tai paprastai šeimos verslas, savininkai uždirba tiek, kad užtektų normaliai pragyventi. Pas mus kokia nors „žvaigždė“ ar šiaip žinoma šliundra atidaro restoraną ir nori per metus uždirbti milijoną, todėl kainos dvigubai didesnės, negu užsienyje, o darbuotojams mokama dvigubai mažiau, negu ten pat užsienyje. Ir žmonės neina į restoranus, o savininkėliai verkia.

Bet iš esmės aš ne apie restoranus, o apie partijų programas. Nors įspūdis toks, kad dauguma partijų savo rinkimines programas surašė po gero pasėdėjimo restorane. Čia kas liečia mokesčius ir visokių programų finansavimą. Rinkimai ant nosies, jeigu netingite, pasižiūrėkite, kaip daug mums žada visos partijos.

Žada aiškius ir teisingus mokesčius. Žada bent dvejus metus nekeisti mokesčių sistemos (o prieš rinkimus keis – ha!). Žada spręsti problemas mokesčių sistemoje. Žada nekaitalioti mokesčių pavieniais užmojais. Žada augimui palankią mokesčių sistemą. Žada padidinti mokesčius daug uždirbantiems. Ir dar daug ką žada.

Tarp patraukliausių pažadų – mažesnis PVM maistui. Dar žadama suvaldyti kainų augimą. Žadama neleisti didinti „būtiniausių“ produktų kainų (ir uždaryti sienas, kad niekas nevažiuotų pigesnių produktų į užsienį, ir šiaip neišvažiuotų, ar ne?). 

Nerašau, kuri partija ką žada. Taip sakant, neagituoju nė prieš vieną partiją. Ar čia būtų agitacija „už“? Gal kai kam, juk ir šį kartą per rinkimus bus daug balsuojančių už tuos, kurie daugiau žada.

Gal balsuos ir už tuos, kurie sapalioja apie keturių dienų darbo savaitę ir papildomus laisvadienius. Beje, kiekvienas laisvadienis atneša į biudžetą iki 130 milijonų eurų mokesčių. Lietuvoje skaičiuojama 16 nedarbo dienų – biudžetui tai kainuoja apie 2 milijardus. Dar žadate pridėti laisvadienių – atimti iš biudžeto papildomus milijonus? Iš ko atimsite?

Tiesa, žadami progresiniai mokesčiai. Bet jeigu apmokestinsite daugiau uždirbančius (teisingai rašote – uždirbančius, o ne gaunančius, kaip jūs, ponai politikai), iš kur partijos pinigėlių gaus? Kas dabar jus šeria – turtingieji, ar ne? Kad jūs jiems palankius įstatymus priiminėtumėte – čia ir drambliui aišku. 

O juk visos partijos žada ką nors didinti. Atlyginimus – pagal abėcėlę – gydytojams, mokytojams, pasieniečiams, policininkams, ugniagesiams. Finansavimą – gynybai, keliams, šeimoms, vargšams socialiai remtiniems ir turintiems šiaip kokių nors specialiųjų poreikių, oi, vos nepamiršau – dar ir gimstamumui skatinti.

Rusija gimstamumą skatinti ruošiasi, nebeparduodama kontraceptikų. Gal ir Lietuvai taip šeimas „paskatinti“? Tektų grįžti panelėms prie rūtų darželyje augančiu priemonių… 

Taigi, ir nė viena partija nerašo: šitiek milijonų mes paimsime iš ten, šitiek – iš ten, dar tiek iš kažkur ten. Konkretumo niekur nė su žiburiu nerasi. Kažkoks pilstymas iš tuščio į kiaurą: paimsime iš ten, kur nieko nėra, dėsime ten, kur viskas – kaip į balą… 

Tiesa, kai kurios partijos parašo, girdi, ekonomikos augimas, duos mums papildomų milijonų, nes reikalai pas mus dabar geresni, negu Estijoje, sukrapštysime „pinigėlių“ vargšams, ir ponų, tai yra, savęs nenuskriausite. 

Bet yra ekonomistų, kurie sako, kad ir pas mus galimas panašus nuosmukis, ypač jeigu į valdžią ateis tie, kurie nori pasišildyti rankas svetimose kišenėse – tų, nuo kurių priklauso ekonomikos augimas.

Sakoma, kad iš dešimties atėjusių į rinkimus devyni nebūna skaitę jokių partijų programų ir nesiklausę jokių debatų. Tai ko belieka palinkėti rinkėjams ir renkamiesiems? Sėkmės rinkimuose, o prieš tai – dar kelios dienos iki rinkimų liko – didelių pažadų ir didelių lūkesčių. Skanaus.

Antano Bartašiūno karikatūra