Dvasinio ugdymo bendruomenė „Kelias“, kurios vadovas Gintautas MACKONIS, šiemet mini veiklos 30-ąsias metines. Spalio 19-ąją Darželiuose susirinko ištikimieji dykumų broliai, dvasiniai bendraminčiai, vienuoliai, piligrimai, svečiai ir mokiniai, čia supratę ar sustiprinę tikėjimo tiesas, radę Viltį, tikrąjį gyvenimo kelią.
Šv. Mišias po žydro dangaus skliautu aukojo kunigas Antanas DOMEIKIS, pašventintos Marijos kalnelyje įkurdintos statulos, vyko išgydymo pamaldos, kuriose dalyvavo Kauno katalikų bendruomenės „Gyvieji akmenys“ nariai, vėliau nuoširdžiausi susirinkusių sveikinimai ir padėkos buvo skirti bendruomenės vadovui, gimtadienio svečiai vaišinosi agapėje, bendravo.
Ant Marijos kalnelio, Kryžiaus kelio stotyse, jau atsidūstame ramiau, tarsi gyvenimo tėkmė, pavirtusi upe be krantų, karštai alsuotų visą neaprėpiamą būties pilnatvę. Kada saulės spinduliuose maudosi visa Kūrinija ir Šventųjų statulos pakiliai laimina Darželių erdves, daugeliui iš mūsų kitaip atrodo nueitas kelias. Neskaičiuojamos jokiu žemišku matu šios vietovės jėgos laukas. Tris dešimtmečius dvasinio ugdymo bendruomenė KELIAS augo, stiprėjo, kristalizavosi. Bėgant laikui veiklos paskirtis ir prasmė išsigrynino, tarsi galinga ir nematoma ranka visą sudėliojo į savo vietas.
Į Darželių kaimą tikrai atkeliavo ruduo, o kartu su juo – pavieniai gyvenimo piligrimai ir pulkeliai ieškančių keliautojų, kurie toliau nerimsta, kantriai ieškodami atsakymų į rūpimus klausimus, važiuoja į Gintauto Mackonio erdves ir beldžiasi į duris.
Ne dešimtys, o šimtai žmonių likimų prabėgo prieš bendruomenės vadovo akis. Kiekvienas unikalus, nepakartojamas, palietęs Gintauto širdį. Tie sudėtingi dvasiniai slėpiniai, kuriuose kiekviena individuali situacija atsiskleidžia savitai, reikalauja valios pastangų, abipusių jėgų ir kantrybės. Kada susitikimuose regi tuos tvirtus, padėkos kupinus apsikabinimus ir švytinčias dvasinių mokinių akis, eilinį kartą supranti, kad Viešpaties vedime nėra neįmanomų dalykų. Tik mūsų žodžiai ir materijos formuotas suvokimas labai riboti…
Dvasinis mokytojas ištikimai ir kantriai veda savo mokinius į Prisikėlimą, padeda atsitiesti nuo išgyventų kančių, moko kuo ramiau priimti gyvenimo pamokas, suprasti priežastis bei pasekmes, moko džiaugtis, pažinti save ir pasitikėti Kristumi. Kartais atrodo, kad visi pasaulio keliai ieškančius veda į Darželius. Atsakymų į žmogiškos būties klausimus ir ramybės čia tikisi atvykėliai iš tolimiausių Lietuvos kampelių, miestų ir miestelių, kitų valstybių piliečiai, įvairių tautybių tikintieji. Netyla interesantų skambučiai, ieškantys paramos ir atjautos visada randa kelią pas Gintuką.
Šią Darželių atmelstą tylumą laimina dvasininkai, taip pat veržiasi į Darželius kantriai ar maištingai ieškantys Dievo, atsidūrę visiškoje gyvenimo duobėje – sužaloti alkoholio, narkotikų, kitokių priklausomybių, išgyvenantys artimųjų netektis, šeimos dramas. Labai svarbu, kad žmogus dar viliasi, kabinasi, tiki įmanoma ir geresne situacijos atomazga, likimą atiduoda į Dievo rankas – sako Gintautas.
Vertybę jo dvasinio mokytojo asmenyje regi visi pakilusieji iš sudėtingiausių būties situacijų, atsitiesę po klastingų ligų, per dvasines praktikas Darželiuose išėję į tiesos ir suvokimo kelią. Niekas neskaičiavo čia pagijusių ir vėl nušvitusių gyvenimui asmenų, nes skaičiai nenusako dvasinio ugdymo veiklos tikslų bei kokybės, prasmės. Mokytojo darbai lieka palaiminti įvairaus rango dvasininkų ir tiesia kelią į prasmingesnį pasaulio suvokimą ir kilnesnę žmogišką būtį.
Kiekviena sakrali detalė Darželiuose išgyventa, išjausta ir atmelsta – nuo varpo skambesio iki tylos praktikų, nuo žaismingų supynių iki parimusio akmens. Paklaustas, kodėl ėmėsi tokio darbo, Gintautas visuose dalykuose regi Aukščiausio šaukimą.
„Kiekvienas esame sutvertas pagal konkretų Dievo planą. Kuomet suprantame Jo vedimą ir paklūstame, tarsi su upės vandeniu leidžiame Jo nešimui pasroviui, viskas tampa įmanoma, nesudėtinga Dievo šviesoje ir asmeniniame nuolankume, viskas nuosekliai tikslinga. Darome tai, kas mums skirta. Paliekame triukšmingus miestus ir darbus, keliaujame ieškoti Dievo artumos, nuolatinio buvimu su Juo. Juk kiekvienas tyliai trokštame, kad Dangaus šviesa paliestų mūsų širdį“, – sako Gintautas, toliau kviesdamas visus ieškojimams į KELIĄ.
L. Raginytės nuotr.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!