Šiemet buvo pati karščiausia vasara, ko gero toks bus ir ruduo, nebent situaciją kardinaliai pakeis lapkritis. Praktiškai turėjome pusę ar net daugiau kalendorinio rudens su vasariškais orais. Niekaip neįmanoma užmiršti, kai jau nuo pavasario buvo liūdnai prognozuojama, kad dėl ilgai užsitęsusių pavasarinių šalnų, vėliau dėl vasarinių liūčių ir uraganinių vėjų, šiemet žemės gėrybių puoselėtojams bus prasčiausi metai. O galutiniame rezultate turime daugumos kultūrų vos ne rekordinius derlius ir, kas svarbiausia, su ypatingai aukšta maistine kokybe. Šilauogių, obuolių, kriaušių, slyvų, vynuogių, arbūzų, graikinių riešutmedžių kokybės rodikliai yra ne prastesni, nei importuotų iš pietų kraštų. Gal prastesni grūdinių kultūrų kokybės rodikliai, nes dėl aukštų temperatūrų grūdai per anksti subrendo. Jie yra smulkesni, turi mažiau baltymų ir glitimo, bet bendras derlius – daugiau nei 7 mln. tonų. Grūdinių kultūrų išauginame 3 kartus daugiau nei mūsų vidaus poreikiai.
Esame pigios žaliavinės produkcijos gamintojai su gana žema sukuriama pridėtine verte. Ne visuose regionuose gerai derėjo bulvės, itin ten, kur buvo ilgam apsemti laukai. Bulvių kainos jau pradėjo didėti ir nežinia kokias aukštumas pasieks iki pavasario. Kopūstines daržoves šiemet labai atakavo drugiai –kopūstiniai baltukai. Ne kartą rašiau, kad šiemet, kur buvo augintos bulvės, pirmą kartą per 26 metus neradau nei vieno kolorado vabalo, bet vėliau sodintų bulvių nesugebėjau apsaugoti nuo maro, kuris labai staigiai išplito ir ženkliai sumažino derlių. Kaip matėme, šis ruduo buvo šiltas ir palyginti sausas, nors pagal liaudies pastebėjimus turėjo būti lietingas, nes gerai derėjo šermukšniai. Sausas ruduo mus tenkina, bet vaismedžiams ir vaiskrūmiams geram žiemojimui trūksta drėgmės. Tiesa, dar liko visas lapkritis ir lietingų orų gali dar būti, kaip ir ankstyvo sniego.
Reikėtų paminėti, kad pasaulio meteorologai skelbia pavojų, jog įvyko gana staigus pokytis. Pirmą kartą žmonijos istorijoje sutrikdyta Didžiojo vandens apytakos rato pusiausvyra. Tai turi įtakos ekonomikai, maisto produkcijai ir žmonų gyvybėms. Milžiniški miestai, kurie įsikūrę vandenynų pakrantėse, dėl požeminio vandens netekimo sparčiai grimsta. Išgaravęs vanduo iš atvirų telkinių ir augalijos telkiasi ir dažnai liūtims iškrenta viską griaunančia jėga. Dėl klimato kaitos apie 3 milijardai žmonių kenčia dėl gėlo vandens trūkumo. Mums, čia gyvenantiems, sunku patikėti, kad situacija pasaulyje yra grėsminga. Tai trumpai tiek apie globalines problemas vien tik dėl vandens, o kiek kitų neišspręstų ir nesprendžiamų problemų. Palaipsniui situacija gerėtų, jei nebūtų milžiniškos trilijoninės lėšos kasmet skiriamos karų finansavimui – žmogaus gyvybės naikinimui, svetimų teritorijų užgrobimui.
Mes gyvename gana ramioje klimatinėje juostoje, tik neramina agresyvi didžiosios kaimynės vykdoma militaristinė politika. Džiaugiamės, kad turime ką valgyti ir apsirengti, džiaugiamės šiūmete gražia rudenio eiga, laisvai balsuojame (arba ne) už patinkančias partijas ir jų kandidatus į Seimą rinkimuose, prisimename šiomis dienomis savo artimuosius, išėjusius Anapilin. Baigiasi rudens spalvų paletė, bet miškuose dar galima rasti grybų. Miestuose kai kur pražydo sakuros, keliaujant teko matyti pabalį žydinčių purienų. Belieka pasitikti ateinantį priežiemį.
Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!