Dar būtų galima pavadinti „Boba iš ratų – ratams lengviau“ (variantas – „Boba iš ratų – kumelei lengviau ir vyrui geriau“). Čia tautosaka. Bet, žinia, šiais laikais už tautosakos citavimą gali būti kuo nors apkaltintas, net pasitelkiant Konstitucinį Teismą (nors man tokios aukštybės negresia, prie manęs tik šiuolaikinė cenzūra kokių nors inspektorių pavidalu prikibti gali), todėl susitarkime, kad aš nei bobos, nei ratų, nei kumelės, o juo labiau vyro neminėjau.

Na, ne, Blin, bet kodėl reikia rašyti apie moterėlę, kuri taip pervargo, taip susirgo, kad išvažiavo gydytis į Briuselį? Koks kieno reikalas, kas kur gydosi ir kas kur pensininkauja? Čia, Lietuvoje, pensininkams reikia dirbti. Ten, Briuselyje, pensininkai tiesiog ilsisi.

O aš dar svarsčiau, kodėl Urzula fon der Leyen, 7 (septynių) vaikų mama (beje, ji pati buvo trečia septynių vaikų šeimoje), būdama dviem metais vyresnė už Viliją, ne užtarnauto poilsio išėjo, o dar kartą užėmė Europos Komisijos pirmininkės pareigas. Čia gi ne koks Lietuvos Seimas ir ne Vyriausybė. Čia visą Europos Sąjungą tvarkyti reikia.

Kiek kartų V. Blinkevičiūtė niekaip nenorėjo pasakyti, bus ji premjere ar ne? Tik – aš formuosiu vyriausybę. Galų gale ji pasakė, kad premjere bus, ir „taškas“. O visai galų gale, kai jau visi buvo pasiruošę švęsti – kad nebus. Nebeturi sveikatos. Net Seime dirbti neturi sveikatos. O Briuselyje, nors ten tarsi sunkiau turėtų būti, turi.

Pinigėlių, kaip ponia Vilija mėgsta sakyti, Briuselyje dvigubai daugiau nubyra. Ir pensija – 3 (trys) tūkstančiai. Manote, apie tai pagalvojus, tai yra, pagalvojus, kad ji spaudžiama viso to atsisakyti, sveikata negali sušlubuoti?

Pasakojama, kad gerbiama ponia Vilija apgavo labai gerbiamą prezidentą Gitaną Nausėdą. Šis svajojo, kad premjere bus V. Blinkevičiūtė, piršo ją į šį postą, vos nevadino jos premjere, o ši, kaip dabar jau žinome, premjere būti net nesiruošė, bet mielai priėmė prezidento merginimą.

O kodėl apgavo? Taigi vietoj savęs ištraukė iš po sijono aukštą ir gražų, vardu Gintautas, o pavarde Paluckas. Ištraukė tokį – su sparneliais. Iš nugaros dygstančiais. O jūs ką pagalvojote?

Na ir kas, kad, jau buvo tapęs vadu, tai yra, paskirtas vadovauti partijai, ir vos tos partijos nesužlugdė, teko Vilijos pagalbos šauktis. Na, ir kas, kad teistas. Už ką teistas – smulkmenos kažkokios. Na, pripažino jį kaltu piktnaudžiavimu tarnyba, bet kada tai buvo – 2010 metais. Ir dar pripažino neskaidriai organizavus viešųjų pirkimų konkursą, dirbdamas Vilniaus miesto savivaldybėje, kai pirko graužikų naikinimo paslaugas. 

Vyriausybėje jis žiurknuodžiais nebeužsiminės, ten mastai didesni, jei kas – buvęs policininkas Saulius Skvernelis ne šiaip sau į koaliciją („kiauliciją“) priimamas, prižiūrės.

Ir netiesa, kad Vilija iš po sijono Gintarėlį ištraukė. Vilija nuolat su kelnėmis vaikšto, kur ten rasi vietos tokiam dideliam politikui? Gal čia Prezidentūra prisidėjo? Ne per seniausiai poetas Antanas Gailius G. Nausėdą pavadino „panele prezidentu“…

Ne mums aiškintis, ar Prezidentūros drabužių spintoje nėra kokio sijono, iš po kurio būtų galima ką nors ištraukti. Svarbiausia, kad G. Nausėdai G. Paluckas tinka. Teistas? Bet užtat pakankamai turtingas, žemės ir Turkijoje turi, ir Brazilijoje. Iš kur pinigai, jeigu G. Paluckas visą gyvenimą tik valdišką darbą dirbo? Baikit, „vsio zakonno“.

G. Paluckas nėra nė karto laimėjęs rinkimų vienmandatėje? Tauta juo nepasitikėjo? Nesireikšminkime. Normali tokia politika, ir Prezidentui, ir tai partijai.

Partijos garbės pirmininkas Česlovas Juršėnas, išgirdęs žinią, kad V. Blinkevičiūtė nebus premjere (nesvarstysim, žinojo jis tai anksčiau ar ne), su šypsena patikino mus, rinkėjus, kad rinkėjai jiems (tai partijai) atleis.

Kaip atleido rinkėjai Algirdui Mykolui Brazauskui, kai šis trispalvę skuduru pavadino: „Kol kabės šitas skuduras, aš nekalbėsiu“. Saviškių nuomonę išreiškė? Meilužę, prie gyvos žmonos turėtą, atleido – manote, saviškiai jų neturi ar bent apie jas nesvajoja? „Draugystę“ atleido – taigi vogti normalu, sovietmečiu kaip gerai buvo, vogti buvo galima. Apskritai vogti yra normalu, meluoti yra normalu. Saviškiai savo partijai atleis.

Šiuolaikinis menas turi instaliaciją ir performansą. Vienu atveju šis menas – pridergti prie kaimyno durų, paskambinti ir pabėgti. Kitu atveju – pridergti, paskambinti ir paprašyti šikpopierio. Kurį meną atliko ponia Vilija – nežinau. Bet tų menų žinovai (partija) įsitikinę, kad kaimynas (rinkėjas) jai atleis.