Nespėjo įsibėgėti lapkritis ir užgesti mirusiųjų miestų šviesos, prekybos gigantai skelbia kalėdinių nuoladų sąrašus bei pardavimo akcijų patrauklumą. Jau šio mėnesio pabaigoje didesniuose miestuose numatyti kalėdinių eglučių įžiebimai, vakarėliai ir kita visuomenės dvasinį nusipiginimą demonstruojanti plastikinių blizgučių ir pigių šou mugė. Į redakciją paskambinusi kraštietė paprašė kuo dažniau viešinti rajono ir Lietuvos gyventojų nuomones apie tradicines šventes, kuriose paskutiniu metu prarandamas nuoseklus matymas, susivokimas, jų dvasinė prasmė. Šiuo atveju kalbama apie „Išprotėjusias Kalėdas“. 

„Neleiskite komercijai sunaikinti šventų tradicijų, neleiskite iš žmonių formuoti tuščiavidurių moliūgų! Jūs, rašantys, dalinai formuojate visuomenės pasaulėžiūrą. Atmerkite akis bent skaitytojams apie tokios komercijos žalą daugeliui sričių. Pigios akcijos su pigia produkcija padaro daugiau problemų žmogui ir gamtai nei galite įsivaizduoti. O kas sugalvojo laukti Kalėdų triukšme? Jei daugumai reikalingas chaosas, tuomet keiskite šventės pavadinimą, nes, šiuo atveju, ji neturi esminių kalėdinių akcentų. O joje svarbus dvasinis slėpinys, kurį šiuolaikinis pilietis pavertė į materialią, t. y. apčiuopiamą dovaną. Kažkada dovanojami saldainiai, turėję simbolinę reikšmę, tapo brangiais pirkiniais, išskirtinėmis dovanomis ar kelionėmis į egzotiškas šalis. Tai ne minėtos šventės simboliai, o visuomenės persivalgymo ženklai“, – akcentavo laikraščio skaitytoja.

Apkausoje dalyvavę rajono gyventojai lieka ištikimi seniesiems švenčių papročiams, tai patvirtina jų atsakymai. Kaip vertinate ankstyvų kalėdinių renginių ir akcijų madą?  

Nijolė. Neigiamai. Pasiduodam komercijai, skubam, lekiam tekini be jokios švenčių dvasios. Atrodo, kad svarbu tik kažkur pasidėt paukščiuką, o ne patirti gilesnių išgyvenimų, susikaupimo, tylos džiaugsmo.

Rima. Man netinka visos tos ankstyvos įžangos į pačią šventę. Kalėdų renginiai turėtų būti po Kūčių. Jei tikrai švenčiame Kalėdas.

Valdas. Asmeniškai man nepatinka visas tas šurmulys ir chaosas, kuriame prarandama šventės prasmė.

Dalia. Tokiais renginiais paniekinama Kalėdų esmė ir šventumo suvokimas. Visas Kalėdų laukimas virsta niekingu turgumi…

Elena. Kol sulaukiame pačios šventės jau būname visai pavargę. Per visą gruodžio mėnesį tiek apkeliaujame renginių, kad vėliau nejaučiame ypatingo dvasinio pakilimo ar džiaugsmo. Suprantame, kad šventinis maratonas išsikvėpė, baigiasi.

Danutė. Man darosi baisu, kiek daug perkama prieš šventes nesvarbių dalykų. Vėl žaisliukai, girliandos ir kitokie papuošalai, kurie vėliau būna tiesiog išmetami į šiukšlių konteinerius. Neatsakingai teršiame aplinką, skatiname menkavertę ir neatsakingą prekybą. Vis vyksta kažkokios lenktynės, varžybos – kas daugiau, gražiau, brangiau? Argi tai – Kalėdų prasmė? Tuštybė, kurią maitina verslas ir mūsų nesusivokimas, pasimetimas esminiuose dalykuose. Tikrai nereikalinga šitiek išankstinių renginių, kurie neturi nieko bendra su laukiama metų švente.

Regiono žiniasklaida dažnai rašo apie įvairias visuomenines bėdas, globalaus pasaulio žalą mažos tautos tradicijoms ir papročiams, daromą įtaką bei vertybių kaitą. Mes rašome apie dažną dvasinį aklumą, kurio įvardinti nepajėgia socialinio gyvenimo gerovę formuojantys asmenys ir institucijos. 

Tokia toliaregystė tampa tik rašančių galvos skausmu, o ne skaitytojų kelrode žvaigžde. 

Didelės visuomenės dalies lengvabūdis požiūris į dešimtmečiais ir šimtmečiais nusistovėjusias atskirų švenčių tradicijas ir reikalavimus, negebėjimas gerbti, mokėti laukti ir tik tada gauti norimą rezultatą, dalinai  nusako vartojimo pergalę prieš mūsų dvasinius poreikius. Žmogų formuoja aplinka, socialiniai tinklai, darbo ir mokslo įstaigos, šeima… Tradicijų gelmės supratimas reikalauja ramybės, įsiklausymo, sustojimų kelyje, kurių labai stinga dabartiniam žmogui. 

Tai, kad švenčių ir akcijų formuotojai neįsiklauso į dalies gyventojų reiškiamas nuomones, sumenkina mūsų darbo kokybę ir tikslingumą. Ar kažkam įdomu apie ką rašome?..