Muzika visada lieka už materijos suvokimo ribų. Ji subtiliai liečia klausytoją, taurina ir grūdina jo dvasią, kviečia į didingesne prasme įkvėptas gyvenimo keliones. Gebėjimas paliesti klausytojo širdį – duotas ne kiekvienam atlikėjui. Bet mūsų kraštas nuo seno turtingas talentais, pašaukimais, gerumu. Tikrame vedime išryškėja kūrėjo paveikslas, virtęs atviru kalbėjimu visiems apie svarbiausius žmogaus gyvenimo dalykus, gebėjimu duotu talentu glausti prie savęs kitus. Muzikantė ir poetė Valentina SINKEVIČ visada stebina tikrumu, o jos suburtas trio sėkmingai užpildo rudens vakarų laiką daugeliui klausytojų. Apie atliekamus kūrinius ir praeinančius metus kalbamės šiandieną su Valentina.

Jūsų vadovaujama moterų trio „Vėtrungė“ ramiai ir visam laikui užkariauja klausytojų širdis. Kolektyvo talentui ir repertuarui nelieka abejingų žiūrovų. Muzikine veikla garsinate mūsų kraštą, rajoną visoje Lietuvoje, esate žinomos, daug koncertuojate. Šįvakar grįžote iš Anykščių, kur vyko tradicinė regioninė romansų atlikėjų šventė „Aukštaitijos žiedynai“. Kokius įspūdžius parsivežėte? Ar šventė artima jūsų atliekamų kūrinių dvasiai?

Taip, ką tik sugrįžome iš Anykščių, kur vyko tradicinė regioninė romansų šventė „ Aukštaitijos žiedynai“. Įspūdžių visada labai daug. Šiame renginyje dalyvavome jau trečią kartą. Ši šventė išties labai artima mūsų kūrinių atliekamai dvasiai. Anykščių KV salė talpina apie 500 žiūrovų, šiemet visi bilietai buvo išparduoti jau prieš savaitę. Anykščių žiūrovai labai šiltai priima mūsų kolektyvą, tai paglosto širdį… Tikrai suprantu, kad žmones galima nustebinti tik nuoširdumu ir paprastumu. Žiūrovai labai jaučia tai. Ir vertina.

Kokiais naujais kūriniais pasipildė jūsų programa 2024 m.? Kur ir kiek pavyko šiais metais suskambėti jūsų atliekamoms dainoms?

Mūsų atliekamų kūrinių programą pildome nuolat. Šiais metais didelį dėmesį skiriame savo tobulėjimui-ruošiame tribalsius kūrinius. Tai reikalauja daug darbo ir atsidavimo. Ir laiko…jo labai trūksta, nes visos dirbame kitus darbus. Kažkada vienas iš mano dėstytojų yra pasakęs apie dainavimą: „Jei negali be to – daryk“…tai ir darome!

Klausiate apie koncertus? Jų turėjome nemažai – koncertavome Dūkšto globos namuose, Mielagėnų bibliotekoje, fotografės Benediktos Jakštienės parodos uždaryme, Vasario 16-ąją turėjome didelį koncertą Tauragnuose, Kovo 11-ąją buvome pakviestos koncertuoti į LR Seimą, dalyvavome Molėtų romantinės muzikos šventėje „Rožė ta…“, koncertavome Svirkose, Vidiškėse, Ignalinoje dalyvavome Gedulo ir Vilties dienos minėjime, Ignalinos miesto šventėje. Mūsų koncertinė „geografija“ šiais metais labai prasiplėtė – buvome pakviestos į Čekiją, Prahaticės miestą, kur vyksta tradicinis festivalis „Auksinis druskos kelias“. Tos kelionės įspūdžiais dar gyvename iki dabar.

Spalio mėnesį dalyvavome Aukštaitijos regiono duetų ir tercetų varžytuvėse „Skambėk, Obelija“ Rokiškio r. Parsivežėme 2 vietos diplomą ….ir daugybę šiltų žodžių ir atsiliepimų apie mūsų kolektyvą.

„Vėtrungės“ kūrinių charakteristika ypatinga. Įkvėpta. Kaip prisijaukinate naują dainą? Kas lemia, kad ji suskamba jūsų repertuare?

Tenka pripažinti, kad žiūrovas šiais laikais labai išrankus. Bet kaip ir minėjau, nuoširdumas, paprastumas tirpdo visus ledus…Dainuojame kūrinius, kurie „užkabina“ jautriausias širdies kerteles. Vis daugiau mūsų repertuare atsiranda savos kūrybos dainų. Tai smagu! Neretai žmonės verkia per mūsų koncertus…reiškia daina pasiekė klausytoją, ne šiaip sau nuskambėjo. Labai gerai paklausėte apie dainos „prisijaukinimą“… Dainą reikia „prisijaukinti“, o dainuoti reikia širdimi, tada viskas bus gerai. Atsiranda Harmonija. Visur.

Ar turite ateities viziją „Vėtrungei“? Ar jūsų svajonės prabyla gėlėmis sceninėje aprangoje?

Ypatingų vizijų neturime. Gyvename ir džiaugiamės šia diena. Ir kuo toliau, tuo labiau suprantame, kol iš žiūrovų gauname grįžtamąjį ryšį, tol mes dainuojame. Jei nors vieną žiūrovą daina „užkabino“ – tai jau gerai. Geras jausmas žinoti, kad tai, ką darai, yra svarbu ir kitam.

Autorė dėkoja už dialogą.

Nuotraukos iš asmeninio V. Sinkevič albumo.