Moteris ir vyras. Gimus judviejų vaikui, šeima, bendruomenė ir tauta praturtėja kažkuo ypatingu ir paslaptingu. Kodėl kažkuo? Nes jokie moksliniai tyrimai iki galo neišsiaiškins, kas tai iš tikrųjų. Nors… Taip, mokslininkai gali ištirti žmogaus genetinį kodą, užrašytą DNR molekulėse. Genetinis kodas saugo ne tik užkoduotą informaciją apie baltymų gamybą. Vos prieš dešimtmetį Vašingtono universiteto mokslininkai nustatė, jog „DNR yra neįtikėtinai galingas informacijos saugojimo įrenginys, kurį gamta išnaudojo netikėtais būdais“. Kitaip tariant, tas dviejų – moters ir vyro – kūrinys yra savotiškas stebuklas, kurio genetinis kodas užrašomas „dviem kalbomis“: viena jų susijusi su baltymų sinteze, o kita – su geno kontrole. Kalbant dar paprasčiau, yra begalė aplinkybių, palaipsniui darančių įtaką žmogaus genetiniam kodui, pradedant nuo jo kasdien gaunamos informacijos, įpročių, vartojamo maisto, generuojamų minčių, gyvenamosios aplinkos ir t. t. Ir nebūtinai antros, trečios ar septintos kartos palikuonys progresuos. Deja… žiūrint į šių dienų tendencijas šalyje, labiau stebima degradacija. Kaip gi mes, lietuvių tauta, turėjusi savitą genetinį kodą, regis, kasdien pažangiau gyvendami sugebėjome taip išsidarkyti? Ar dar yra vilties atgaivinti lietuvio genetinį kodą? 

Keisti(s) niekada nevėlu

Dažnas parodys pirštu į bet ką ir pasakys, kad kažkas kaltas, o vienas pats jis nieko pakeisti nebegalįs. Keisti ir keistis galime visi. Net ir šią akimirką nusprendę, kad tikime, jog gali būti kitaip, mažais žingsneliais eidami pradėtume judinti kalnus. Tarkim, šį rytą kažkuris iš valdininkų nepasirašys kokio nors primesto absurdiško dokumento, o priešingai – paskatins veikti norinčius ir žinančius, kaip ir ką veikti; šį rytą kažkuris perskaitys pirmus dešimt puslapių knygos, o kažkuris užsibrėš atlikti smagią mankštą ar pasivaikščioti miške. Kažkas apsispręs nebemėtyti vienkartinių kavos puodelių ir nuorūkų iš važiuojančio automobilio. Apskritai, apsisprendus atlikti kad ir mažą veiksmą ilgame pokyčių ir dvasinės brandos kelyje, bus išjudinta grandininė pokyčių reakcija ne tik kiekvieno žmogaus organizme, bet ir visoje aplinkoje: šeimoje, bendruomenėje, šalyje. Taip mes galime keistis patys, keisti savo esamus ir būsimus vaikus, kitų kartų palikuonis ir visos tautos ateitį. Privalome išmesti iš galvos nelabojo primestą teiginį, jog koks gimei, toks ir mirsi – genai tokie. Ir mokslas įrodė, kad tai yra netiesa. Viskas yra mūsų galvoje!

Gabūs vaikai – tautos ateitis

Žmogus linkęs lygiuotis į kitus, į jam priimtinus autoritetus. Kad šiandien vaikų ir jaunimo autoritetais tampa abejotinos moralės ir nei intelektu, nei talentu nespindintys nuomonės formuotojai yra mūsų, suaugusiųjų, „nuopelnas“. Kuomet kažkuriuo metu buvo išdarkyta šeimų moralė, papročiai ir tradicijos, seneliai ir tėvai prarado autoritetą, o nuomonę formavo įvairių politinių ir biurokratinių nuostatų pripumpuoti mokytojai ir „gatvės chebra“, tuomet didžiuliu pagreičiu duobėn ėmė ristis ir žmogaus, ir pačios tautos genetinis kodas, o tiksliau jo saugoma ir koduojama informacija, perduodama palikuonims. 

Šios dienos aktualiausia tema – gabūs vaikai. Bene pirmasis rajone apie tai garsiai prabilo praėjusiuose savivaldos rinkimuose į merus kandidatavęs ignalinietis Ramūnas Kairys. Jis pateikė pavyzdžius, kaip tvarkosi kitos Europos šalys švietimo sistemos srityje. Ten kaimas turi mokytoją, dalį konsultacijų vaikai turi su kitais dalykininkais nuotoliniu būdu, jei yra bent keli mokyklinio amžiaus vaikai. Vaikai jaučiasi saugūs šalia namų ir mokytojui atvažiuoti yra paprasčiau. Na, o viltingiausiai tuomet nuskambėjo R. Kairio mintis įsteigti Ignalinos rajone Gabiems vaikams fondą, pervesti į jį savo pirmąjį, kaip mero (jei būtų tapęs meru) atlyginimą ir paskatinti taip daryti kitus politikus. Fondo esmė – rūpintis ir sudaryti sąlygas gabiems vaikams plėsti akiratį, dar žadinti jų smalsumą domėtis. Esminė pedagogų ir tėvų klaida – manyti, kad gabus vaikas turi būti apkraunamas didesniu kiekiu ir dar sudėtingesnių užduočių. Tokiu būdu einama link perdegimo, o ne link augimo ir tobulėjimo. 

Kol Ignalina svajoja ir pagal Tūkstantmečio mokyklų programą įsisavina gautus pinigėlius už tai desperatiškai ieškodama, ką įtraukti į specialiųjų poreikių gretas, nes statistika, už kurią žarstomi pinigėliai – negailestinga, Kėdainiai po truputį žengia į priekį. Jie įkūrė Gabių vaikų klubą. 

„Gabių vaikų ugdymo grupės koordinatorė progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Ramunė Tijūnaitienė pasakojo, jog mintis įkurti šią grupę kilo progimnazijos bendruomenei. Pedagogai atkreipė dėmesį, kad susitelkus į įtraukųjį ugdymą gabūs vaikai lieka tarsi nuošaly. Progimnazijoje sudarėme darbo grupę, kurios tikslas – rūpintis gabių vaikų ugdymo poreikiais. Būtent čia ir kilo mintis talentingus mokinius suburti bendrai veiklai, – paaiškino R. Tijūnaitienė. – Nuo rugsėjo pradėjo veikti 3–4 ir 5–7 klasių gabių vaikų ugdymo grupės. Į užsiėmimus mokiniai renkasi po pamokų: pradinukai – kartą per savaitę, o vyresnieji – kartą per mėnesį kelioms valandoms. Veiklos suplanuotos visiems mokslo metams. Mokiniai save išbando įvairiose lavinančiose, kūrybinėse, komandinėse užduotyse, susitinka su žymiais krašto žmonėmis, dalyvauja edukacinėse išvykose“, – rašoma portale rinkosaikste.lt  

Teikti pasiūlymą ar laukti nurodymo

Kaip jau minėta, mes galvojame, kad patys nieko negalime pakeisti. Tegalime laukti, kol kažkas kažką sugalvos ir duos nurodymą. Daug minčių, kaip susirinkti save į vientisą visumą pažeria prof. Albertas Skurvydas. Štai keletas jo minčių, apie tai, kaip galima būtų pagerinti Lietuvos moksleivių mokymo ir mokymosi kokybę, o tuo pačiu ir pasirūpinti lietuvio genetinio kodo išsaugojimu. 

„Visų pirma, sumažinčiau mokytojų ir moksleivių darbo krūvius, atsisakydamas nereikšmingų temų ir skirdamas daugiau dėmesio esminių dalykų mokymui bei visapusiškam jų supratimui. Mokymosi medžiagą išgryninčiau taip, kad joje liktų tik patys svarbiausi dalykai ir giliausi konceptai, atsisakant visų nebūtinų detalių. Taip pat siekčiau, kad mokymosi aplinkoje mažėtų įtampa, baimė ir skubėjimas, skatindamas giluminį mokymąsi, kuris leistų moksleiviams nuodugniai suvokti svarbiausias temas. Į mokymosi procesą integruočiau pažangiausias mokymo technologijas ir ieškočiau pačių efektyviausių būdų, kaip pažadinti vaikų meilę pažinimui – be vidinio noro mokytis tikrasis pažinimas lieka nepasiekiamas. Rengdamas mokytojus, ypatingą dėmesį skirčiau tiems, kurie nuoširdžiai myli žmones ir vaikus – juos „apginkluočiau“ šiuolaikiniais mokslo pasiekimais ir mokyčiau veiksmingiausių metodų, kaip šias žinias perteikti vaikams. Skatinčiau mokytojus ugdymo procese derinti mokslą, praktiką, realaus gyvenimo situacijas ir vaikų asmeninius lūkesčius, nes vaikai turi išmokti ne tik teorijos, bet ir pagarbos bei pagarbaus elgesio gyvenime. Stengčiausi kuo greičiau susitarti su tėvais, kad jie padėtų sukurti tinkamas sąlygas vaikų mokymuisi namuose, siekiant, jog ir namų aplinka būtų palanki žinių ugdymui. Ypatingai svarstyčiau, kaip praktiškai mokyti vaikus sveiko ir laimingo gyvenimo pagrindų, siekiant užtikrinti jų fizinę ir emocinę gerovę. Kreipčiausi į žinovus patarimo, kaip moderniai supažindinti vaikus su jausmų ir emocijų pasauliu, pasitelkiant menus, sportą, muziką, dailę ir šokius. Suburčiau pažangiausius protus, kurie patartų, kaip sumažinti perteklinių biurokratinių darbų naštą, nes ji atima laiką ir demoralizuoja, trukdydama kokybiškai dirbti.

Ministrai ir prezidentai gali keistis, bet aš dirbčiau šia kryptimi tol, kol mūsų mieloje Žemėje bus žmonių ir vaikų!“, – teigia prof. A. Skurvydas. 

O kas pasakė, kad Ignalinos krašto švietimo bendruomenė su visa politikų komanda priešakyje negalėtų sukurti savo, unikalios strategijos projekto, galinčio pagerinti ne tik Ignalinos, bet ir Lietuvos moksleivių mokymo ir mokymosi kokybę, o tuo pačiu pasirūpinti lietuvio genetinio kodo išsaugojimu, ir su visa darnia politikų komanda negalėtų jo pateikti vyriausybei bei visiems kitiems atsakingiems, įstatymus priimantiems ir keičiantiems politikams. Kas pasakė, kad Ignalina turi tyliai kamputyje merdėti? Didieji globalūs pokyčiai užgimsta vienoje mažoje širdelėje ir jei nepasitikėjimą ir baimę išstumia tikėjimas – nutinka patys geriausi ir netikėčiausi stebuklai. Genetinis lietuvio kodas įgyja viltį išlikti ir stiprėti.