Dar nepradėjus dirbti naujai šalies valdžiai, plačiai nuskambėjo skandalas, kad gali būti stabdomas ,,Teltonikos“ projektas. Tai vienas iš didžiausių projektų, kada nors vykdytų Lietuvoje, kurio sąmatinė investicijų vertė siekia 3,5 milijardo eurų. Projekto vadovas A. Paukštys sako, kad bus įdarbinta 6 tūkst. aukštos kvalifikacijos darbuotojų su 10 tūkst. eurų mėnesiniu atlyginimu, kas regiono gyventojui sunku suvokti, ir apie 0,5 milijardo eurų mokesčių į biudžetą. Projektas turėjo būti įgyvendintas 2028 m., bet dėl biurokratinių barjerų savininkas suabejojo, ar išvis jis bus įgyvendintas. Bet po A. Paukščio pasisakymo žiniasklaidoje sukrutus visų aukščiausių valdžių pareigūnams, projektas, atrodo, bus tęsiamas, tik terminai nukelti į 2030–2032 m. 

Siaurai mąstantiems biurokratams net tokie ir kiti ne mažiau svarbūs visai Lietuvai projektai, mažiausiai rūpi, kaip liaudyje sakoma – ne mano daržas, ne mano pupos. Bet mane dar labiau glumina faktas: jeigu tu per rinkimus parėmei ne tą personaliją ar partiją – lauk įvairiausių trukdžių. A. Paukštys rinkimuose parėmė prezidentą G. Nausėdą (18 tūkst. eurų), kurio santykiai su buvusia konservatorių valdžia, švelniai tariant, buvo ne per geriausi. Kas gali paneigti, kad atskirų ministerijų klerkai, kurie turėjo padėti įgyvendinti projektą, dabar jei nesabotavo jo, tai tempė gumą, rasdami įvairiausių priežasčių.

Teigiama, kad demokratija laikosi tose šalyse, kur įsitvirtinusi daugiapartinė sistema. Būtų puiku, jei tarp partijų vyktų sveika konkurencija, bet realiame gyvenime ta konkurencija dažnai vyksta ne taip, kaip turėtų ar kaip norėtų pilietinė visuomenė. Gamtoje irgi vyksta konkurencija tarp tos pačios rūšies gyvūnų, bet retai baigiasi savo rūšies naikinimu, silpnesniam tiesiog tenka pasitraukti. O tarp žmonių, kurie save įvardinę homo sapiens, konkuruojama net iki sunaikinimo, geriausiu atveju privedimo prie bankroto, jei kalbame apie įmones. Konkretus pavyzdys: jei tikėti kas teigiama medijose, tai L. Kasčiūnas yra pasakęs A. Paukščiui, kad iš jo nepirks dronų (mat ne tą kandidatą parėmė per prezidento rinkimus). Man ta daugiapartinė sistema seniai atrodo vedanti visuomenę ne pažangos kryptimi, o piliečių kiršinimo, supriešinimo keliu. Labai patiko kažkieno pasakyta mintis, kad vieni atėję valdžion veda mus į kairę, o kita atėjusi valdžia – į dešinę, o tiesiai vedančių nėra. Ir kas įdomu, kad po kiekvienų rinkimų girdime, jog nuėjusi valdžia buvo vos ne nusikaltėlių šutvė, tiek ir tiek blogio pridarė. Nematau objektyvaus įvertino, kad kokia nors kompetentinga ekspertų ar visuomenei iš žinomų asmenybių sudaryta grupė mums visiems pasakytų, ką nuėjusi valdžia daugmaž padarė gero, o kur klydo. Dabar gi kas netingi – visokiausio plauko pavieniai ekspertai, politologai ar pliurpologai – dėsto vienų ar kitų užsakytas mintis, daro išvadas. 

Po kiekvienų Seimo rinkimų girdime, kad bus mažinamas biurokratinis aparatas. Pasirodo, pas mus biurokratija stipriai bujoja. Biurokratų viešame sektoriuje yra 27 proc. visų darbuotojų, o ES šalyse tik 17–18 proc.

Norėčiau skaitytojams papasakoti apie dar Nepriklausomybės pradžioje vieną mano susidūrimą su biurokratija, jos grimasomis, kurios vyksta nuo pat nepriklausomybės paskelbimo pradžios ir tebesitęsia iki šiol. Tuomet, kai buvo skiriamos paramos ūkininkams, paruošiau projektą ne itin didelei investicijai, bet mano projektas buvo atmestas. Net nežinau nuo kokių lubų buvo nurašyta sąlyga, kad man reikėjo turėti 6 ha žemės. Bandžiau įrodyti, kad mano projektui tereikia vos 20 m2 ir visai užtenka turimų 6 arų (tik vėliau įsigijau daugiau žemės). Buvau radęs informaciją, kaip viena ūkio bendrovė gyrėsi, kad jie iš 1 ha grūdinių gavo 200 rublių gryno pelno, o projekte, kurį buvau įvardinęs ,,Neįprastas šiltnamis“, mano paskaičiavimu vien iš 1 m2 buvo realu gauti 1500–2000 rub. pajamų, o gryno pelno – 1000–1200 rub. Skaitytojams gali kilti klausimas, kas per biznis toks pelningas. Ogi graikinių riešutmedžių auginimas. Prieš 25–30 metų vieno vienmečio sodinuko rinkos kaina buvo 15–25 rub. o jų tankumas – 1m2 100 vienetų. Aritmetika paprasta: iš 1 m2 sėjinukų pelno buvo galima tikėti kaip iš 5–6 ha grūdinių kultūrų. Pusė ploto (10 m2) buvau numatęs riešutmedžiams, likusią dalį – pomidorams, kuriuos ravi ir tręšia putpelės. Jomis tuomet buvo nepaprastai didelis susidomėjimas. Šiltnamio ,,palubėje“ planavau įrengti vonias vertingų žuvų mailiaus paauginimui ir daržovių laistymui. Ir tai dar ne viskas – po šiltnamiu turėjo būti rūsys, kuriame apgyvendinti Kalifornijos sliekai, perdirbantys organines atliekas į biohumusą, o žiemos metu rūsyje gyventų putpelės. 

Praktiškai buvau sukūręs vertikalios žemdirbystės mini projektą, kai dar beveik nieko tuomet nežinojau, kad kažkur pasaulyje jau bandoma tokia alternatyvi žemdirbystės veikla. Beje, vertikali žemdirbystė visame pasaulyje labai plinta, nes ūkininkauti natūraliomis klimato sąlygomis dėl sparčios klimato kaitos darosi vis rizikingiau. Taigi, biurokratija yra daugeliu atveju ir korumpuota, nekalbant, kad ten ne savo kėdėse sėdi dažnokai buki, be kompetencijos, bet kažkokiu būdu praėję konkursus, asmenys. Mano pateiktas projektas tada pagal paskaičiavimą galėjo generuoti pelno tiek, kiek jo galima gauti iš 50–70 ha grūdinių kultūrų užsėto ploto. Susidūrus su biurokratų nekompetencija, daugiau kituose konkursuose nesinorėjo dalyvauti.

Tikiu, kad naujoji G. Palucko vyriausybė yra kažką numačiusi, turi priemonių planą, kaip pažaboti biurokratus, kurie žiūrėtų ne tik savo kiemo reikalų, bet ir padėtų su kitų žinybų, ministerijų valdininkais derinti ir kurti verslui optimalias sąlygas, kad projektai kuo greičiau būtų įgyvendinami. Norisi tikėti, kad naujai valdžiai pavyks padaryti daugiau gero, nei buvusiai valdžiai. 

Man labai įdomu, kaip spręsis R. Žemaitaičio likimas Seime. Manau, kad jo šansai išlikti Seime didėja, nežiūrint iš prapylusių šiuos rinkimus postringavimų, kurie niekaip negali susitaikyti su pralaimėjimu. Manau, kad R. Žemaitaitis joks antisemitas, jei jis ką įžeidė iš žydų, tai Izraelio premjerą B. Netanyahu ir jo gynybos ministrą, kuriems šiomis dienoms Tarptautinis Baudžiamasis Teismas išdavė orderį juos suimti, kaip ir Putiną. Kažkodėl nueinantieji nesidžiaugia, kaip džiūgavo dėl Putino. Žiniasklaida skelbia, kad jau viena kita šalis pareiškė, jog vykdys TBT nutarimą dėl B. Netanyahu ir jo gynybos ministro dėl suėmimo. Įdomu, kaip sureaguos nueinantieji, kai net mūsų broliukai latviai pasiryžę vykdyti TBT nutarimą. Gal jų vertybinė politika ir strateginiai partneriai kitokie nei mūsų? Keisti tie nueinančių postringavimai dėl to pagaliuko, kada kai kuriose V. Europos šalyse demonstrantai ne su „pagaliukaisׅ“ kelia riaušes daugelyje didmiesčių. Manau, kad ateityje yra tikimybė, jog centro kairioji koalicija dar labiau sustiprės, kai, nurimus aistroms, prisijungs ir LVŽS frakcija. Turint absoliučią daugumą Seime, būtų galima spręsti daug klausimų, kurių per tiek nepriklausomybės metų susikaupė. Yra istorinis šansas padaryti rimtų konstitucinių pakeitimų vardan tos Lietuvos, kuriai Seimo nariai prisiekia, bet dažnai tautos lūkesčių nepateisina.

Andriaus Deltuvos karikatūra