Lietuvoje saulės energijos naudojimas sparčiai auga ir tai ne tik mažina priklausomybę nuo iškastinių energijos šaltinių, bet ir keičia gyventojų bei verslo energijos vartojimo įpročius. Saulės elektrinės suteikia galimybę tiek namų ūkiams, tiek įmonėms tapti nepriklausomais nuo tradicinių energijos tiekimo šaltinių. Šis procesas ne tik skatina tvarumą, bet ir prisideda prie energijos sąnaudų mažinimo, padeda kurti švaresnę aplinką bei mažina klimato kaitos riziką.

Saulės energijos populiarumo augimas Lietuvoje

Saulės energijos sektorius Lietuvoje išgyvena tikrą Renesansą. Pagal 2023 m. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos (LATIA) duomenis – Lietuvoje buvo įrengta daugiau nei 200 MW saulės elektrinių, o jų skaičius kasmet didėja. Nuo 2010 metų, kai Lietuvoje buvo įrengta tik keletas dešimčių saulės elektrinių, o šiandien šis skaičius siekia kelis tūkstančius ir tendencija auga. 

Tai rodo, kad saulės elektrinės Lietuvoje tampa vis populiaresnės ne tik dėl ekologinių, bet ir ekonominių priežasčių. Pirmiausia, saulės energijos sistema, nors ir reikalauja pradinių investicijų, vėliau leidžia gerokai sumažinti elektros sąnaudas. Be to, Lietuva turi gerą saulės spinduliavimo potencialą, ypač pavasarį ir vasarą, kai ilgą laiką dienos šviesa yra gausesnė.

Saulės elektrinių įrengimo kaina ir valstybės parama

Vienas iš pagrindinių veiksnių, kuris lemia saulės elektrinės prieinamumą yra sumažėjusios įrengimo kainos. Palyginti su 2010-aisiais, kai saulės baterijos buvo itin brangios – šiandien jų kaina yra maždaug 50-60% mažesnė. 2024 m. vidutinė saulės elektrinės įrengimo kaina Lietuvoje svyruoja nuo 4000 iki 7000 eurų už vidutinio dydžio sistemą (4-5 kW) (priklausomai nuo tiekėjo, pasirinktos įrangos ir montavimo darbų).

Lietuvoje taip pat yra įgyvendinamos įvairios valstybės subsidijos ir paramos programos, kurios padeda sumažinti pradines investicijas į saulės elektrines. Pavyzdžiui, 2023 m. Lietuvos valstybė suteikė daugiau nei 10 mln. eurų subsidijų privatūs vartotojams, kurie siekė įsirengti saulės elektrines. Be to, pagal ES programas galima pasinaudoti papildomais finansavimo šaltiniais, kad padengtumėte dalį sistemos įrengimo kaštų.

Energijos nepriklausomybė ir sąnaudų mažinimas

Vienas iš pagrindinių saulės elektrinių privalumų – tai galimybė pasiekti energetinę nepriklausomybę. Lietuva, kaip ir daugelis Europos šalių, priklauso nuo importuojamų energijos išteklių, o tai gali sukelti kainų svyravimus ir nepriklausomybės trūkumą. Saulės energija leidžia namų ūkiams ir įmonėms gaminti savo elektros energiją, tad tuo pačiu ir sumažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų ir elektros tinklų.

Pavyzdžiui, pagal 2023 m. atliktą tyrimą – saulės elektrinės vidutiniškai sumažina elektros sąnaudas apie 30-50%, o ilgalaikėje perspektyvoje šis sumažinimas gali siekti net 70-80% (priklausomai nuo naudojimo intensyvumo ir sistemos dydžio). Tai reiškia, kad privačių namų savininkai gali sumažinti savo elektros sąskaitas nuo 200 iki 500 eurų per metus, o verslai – net daugiau priklausomai nuo naudojamos energijos kiekio.

Vartotojo įpročių pokyčiai – energijos gamyba vietoje

Su saulės elektrinių plėtra keičiasi ir vartotojų požiūris į energijos naudojimą. Nuo pasyvaus energijos vartojimo pereinama prie aktyvios energijos gamybos. Daugiau žmonių ir įmonių pradeda mąstyti ne tik kaip sumažinti savo energijos sąnaudas, bet ir kaip efektyviau valdyti savo energijos gamybą ir vartojimą.

Tinkamai parinktas sistemos dydis ir modernios valdymo technologijos leidžia vartotojams optimizuoti energijos naudojimą ir netgi pasinaudoti galimybe parduoti perteklinę energiją atgal į elektros tinklą. Lietuvoje nuo 2020 metų įsigaliojo sistema pagal kurią saulės elektrinių savininkai gali parduoti perteklinę energiją už tam tikrą kainą, o tai tampa papildomu pajamų šaltiniu.

Aplinkosauginiai aspektai – mažinamas CO₂ išmetimas

Saulės energija yra viena iš švariausių ir ekologiškiausių energijos gamybos formų. Skirtingai nei iškastiniai kurai – saulės energija nekelia CO₂ emisijų, todėl yra viena iš pagrindinių priemonių kovojant su klimato kaita. Kiekvienas namų ūkis ir verslas, kuris yra įsirengęs saulės elektrinę, prisideda prie anglies dvideginio emisijų mažinimo. Pavyzdžiui, 4 kW saulės elektrinė (priklausomai nuo jos darbo intensyvumo) – gali sumažinti CO₂ emisijas apie 3-4 tonas per metus, tiek, kiek vidutinis automobilis išmeta per 15-20 tūkst. kilometrų. Tai reiškia, kad vis daugiau lietuvių prisideda prie tvarios aplinkos kūrimo ir mažina savo ekologinį pėdsaką.

Saulės energijos ateitis Lietuvoje

Lietuva, siekdama tapti tvaria ir aplinką tausojančia šalimi, yra pasirengusi toliau plėtoti atsinaujinančius energijos šaltinius. Saulės energijos sektorius augs ir toliau, nes vis daugiau žmonių ir verslų atkreipia dėmesį į šį tvarų energijos šaltinį. Prognozuojama, kad iki 2030 metų saulės energija Lietuvoje galės pasiekti net 2 GW galią, o tai reiškia, kad saulės elektrinės taps svarbia ir dominuojančia energetikos dalimi.