Kai prieš keletą dieną pasipylė skambučiai besidominčiųjų, kam ruošiamasi, jei planuojama statyti masinio kremavimo krematoriumą Dūkšto apylinkėse, kilo mintis, kad žmonės arba tyčiojasi, arba kažko nesuprato. Norom nenorom, tačiau teko praverti rajono savivaldybės duris.

Renkami parašai

Skambinusieji pradėjo pasakoti, kad jie jau renka parašus, bet taip iki galo ir nebežino, „prieš“ ar „už“ kažką, bus kažkas, ar nebus. Versijų prikalbėta įvairių. Vienus baugino vieta, esą prie pat Dūkšto bus statomas krematoriumas, kitus neramino klausimas, kas čia ką ruošia, jei per parą 300 kūnų planuojama kremuoti ir t. t. Galiausiai socialiniame tinkle pasirodė vieno Dūkšto krašto gyventojo konkretus paaiškinimas ir kvietimas pasirašyti prieš krematoriumo statybą. 

Citata: „Kreipiuosi į 𝐃ū𝐤št𝐨 𝐢𝐫 𝐚𝐩𝐥𝐢𝐧𝐤𝐢𝐧𝐢𝐮̨ 𝐠𝐲𝐯𝐞𝐧𝐯𝐢𝐞𝐜̌𝐢𝐮̨ bendruomenes, kuriems 𝐤𝐫𝐞𝐦𝐚𝐭𝐨𝐫𝐢𝐮𝐦𝐨 𝐤𝐚𝐢𝐦𝐲𝐧𝐲𝐬𝐭𝐞̇ yra ne tai, apie ką svajojo kurdami savo namus. Šiandien mane pasiekė žinia, kad Kaniūkuose planuojama statyti masinio kremavimo krematoriumą. Aš už verslų įsikūrimą mūsų krašte, bet čia tikrai ne toks verslas, kuris kurtų darbo vietas ar pridėtinę vertę kraštui. Po galais, net parduotuvė bus toliau nei krematoriumas… Projektas vis dar svarstymo etape ir, kaip supratau, laukia tarybos posėdžio. 

Nors ir rinkimai seniai praėjo, kviečiu vėl palikti savo balsą, tik šį kartą dar artimesniu klausimu. RENKAMI PARAŠAI. Galint pasirašyti, susisiekit per facebook asmeniškai. Užvešiu parašų formą. Terminas iki gruodžio 12 d.“

Kas yra krematoriumas?

Krematoriumas – tai specialiai įrengtas pastatas su krosnimi (be jokių kaminų), skirta mirusiųjų kūnų sudeginimui. Procesas, vadinamas kremacija, yra alternatyva tradiciniam palaidojimui žemėje. Prieš kremavimą, mirusysis yra patalpinamas į specialų karstą, skirtą kremavimui. Čia, veikiamas itin aukštos temperatūros (apie 870–980 °C), kūnas sudeginamas iki pelenų. Visas procesas trunka nuo 2,5 iki 3 valandų. Po kremavimo, likę pelenai yra surenkami ir perduodami artimiesiems. Jie dažniausiai saugomi specialiose urnose.

Be kremavimo kameros, krematoriume dažniausiai įrengiamos laidotuvių apeigų salės, kur vyksta atsisveikinimo ceremonijos su mirusiuoju. Patalpos, skirtos darbuotojams ir palaikų paruošimui, dar būna koplyčia ir net kolumbarijus, specialios nišos, skirtos urnoms su pelenais saugoti.

Argumentai 

Nors kremavimas jau neretai pasirenkama mirusiųjų laidotuvių praktika, visuomenėje kyla įvairių nuomonių dėl krematoriumo statybų. Yra net keletas argumentų, kodėl žmonės priešinasi krematoriumo statybai savo krašte. Pradėkime nuo aplinkosauginių sumetimų. Nors šiuolaikiniai krematoriumai yra aprūpinti pažangiomis valymo sistemomis, kai kurie žmonės vis tiek nerimauja dėl potencialios oro taršos, ypač mažose bendruomenėse arba gyvenvietėse, esančiose netoli krematoriumo. Ir jei mes nieko nematome, t. y. nekyla jokie dūmai, kaip iš katilinės ir kvapo jokio nėra, tai nereiškia, kad iš tikrųjų nieko nėra. Panašiai kaip su smalkėmis, jų neužuosi ir nepamatysi, bet jos dažnai tampa mirties priežastimi. Be to, kremavimo procesas reikalauja daug energijos, o tai gali prisidėti prie bendro anglies dioksido išmetimo ir klimato kaitos. Kai kurie žmonės gali nerimauti, kad krematoriumo statyba sumažins nekilnojamojo turto vertę jų rajone, be to, tai galimai turės ir neigiamos įtakos turizmo plėtrai šiame krašte. 

Norite – tikėkite, nenorite – netikėkite

Gyvenant netoli krematoriumo, gali kilti psichologinių problemų, susijusių su mirtimi ir gedulu. Ir tikrai ne paskutinėje vietoje yra religiniai ir kultūriniai aspektai. Be to, net jei tai ir nemadinga ir visi teisinasi laiko neturėjimu bei energijos trūkumu, tie, kuriems bent kiek rūpi jų miręs artimasis, išlydi jį pagal senąsias tradicijas, t. y. budi šalia jo tris paras ir meldžiasi. Tai yra subtilūs dalykai. Kūnas arba kremuojamas, arba palaidojamas po žeme… O visa kita?.. 

Ligoninės, kapinės, krematoriumai ir kelias link jų – nematoma juoda skylė, atimanti žmonių energiją. Ligoninės turi būti miesto pakraštyje, o reabilitacijos skyriai neturėtų būti net viename pastate, o esantys netoliese – atriboti bent jau atitinkamų augalų juosta nuo ligoninės. Kapinės ir krematoriumai – tas pats. Kelias link kapinių ir krematoriumų bei aplinka tikrai nėra neutralūs, paprasti ir nedarantys įtakos net ir sarkastiškam cinikui. 

Savivaldybės komentaras

Kaip teigė rajono savivaldybės administracijos direktorius Vidas Kreivėnas, spalio mėnesį gauta projektinių pasiūlymų rengimo užduotis dėl krematoriumo statybos Vaškonių k., Dūkšto sen. ir projekto vykdytojas prašo ją patvirtinti.

Prieš priimant sprendimą dėl krematoriumo statybos, svarbu atsižvelgti į visų suinteresuotų šalių nuomonę ir atlikti atitinkamus tyrimus, siekiant užtikrinti, kad krematoriumas būtų pastatytas ir eksploatuojamas saugiai ir aplinkai nekenksmingai. Norint objektyviai įvertinti visus „už“ ir „prieš“ argumentus, reikėtų atlikti išsamų poveikio aplinkai vertinimą (PAV), kas ir yra daroma šiuo metu.

Faktas tas, kad nepaisant to, kokį sprendimą priims rajono savivaldybė, žengdami kitą žingsnį, projekto vykdytojai privalės bendradarbiauti su vietos bendruomene ir derinti šį projektą su jais. Tuomet visi pateiks savo argumentus. Norisi priminti, kad Dūkštas turi karčios patirties dėl pėsčiųjų tako link Parsvėto ežero įrengimo. Kai į organizuotą projekto pristatymą atėjo tik keli suinteresuoti asmenys, bet užfiksuota, kad buvo gautas visos bendruomenės pritarimas. Ir tik prasidėjus statyboms, sujudo gyventojai, teisingumo ieškodami net Prezidentūroje. Deja, kas padaryta – padaryta. 

Taigi, laiko dar yra… yra galimybė aiškintis, domėtis, diskutuoti ir priimti geriausią bendruomenei ir visam Ignalinos kraštui sprendimą.

Nuotraukose – šiuolaikinis vienas iš Vokietijos krematoriumų ir 1905 m. krematoriumas Italijoje, Milane.