Taip jau nutiko, kad teko akis į akį susidurti su neįgalaus asmens teisių apsaugos tvarkomis, vertinant individualios pagalbos poreikius ir netekto darbingumo lygį (asmuo gim. 1926 m., gulintis, nevaikštantis, gyvenantis kaime). Teisės aktų, įstatymų, poįstatyminių tvarkų, reguliuojančių pagalbą senjorams ir neįgaliesiems – daug, bet tokios pagalbos gavimo keliai labai painūs ir sudėtingi.
Pirmiausia, gavus šeimos gydytojo siuntimą, asmuo buvo užregistruotas UAB Ignalinos sveikatos centre. Vizito metu neįgalų asmenį atstovaujančiam sūnui, kuris slaugo motiną jau daug metų (pats yra bedarbis), gydytojo atsakymas buvo, kad centras paslaugos į namus neteikia ir buvo rekomenduota senolę, jeigu pačiam ją sunku prižiūrėti, paguldyti Slaugos skyriuje. Dar buvo pabrėžta, kad žinant, jog neįgalioji motina gauna pensiją, o sūnus gauna bedarbio pašalpą, tai pragyvenimui turėtų užtekti. Daugiau jokių paaiškinimų iš gydytojo gauta nebuvo.
Tuomet kreipėmės į VšĮ Ignalinos rajono savivaldybės sveikatos centrą. Ir tik dėmesingų, profesionalių specialistų aptarnavimo dėka, čia galutinis rezultatas buvo pasiektas. Nuo šio lapkričio moteriai nustatyti spec. poreikiai, gautas sprendimas dėl individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio. Senolei tai – kalėdinė dovana!
Už profesionalumą, geranoriškumą ir operatyvumą labai norisi padėkoti VšĮ Ignalinos rajono savivaldybės sveikatos centro darbuotojoms, socialinei darbuotojai Kristinai Šuminienei, gydytojai Jolantai Didžiokienei, Dūkšto ambulatorijos gydytojai Irinai Pastuchovai, slaugytojai Danutei Šileikienei, o taip pat Ignalinos rajono socialinių paslaugų centro direktorei Romai Ksenzovienei bei socialinei darbuotojai Aldonai Laptevienei. Ačiū Jums!
Pagarbiai,
senolės šeima
1 komentaras
Gera, kai šalia yra neabejingų žmonių.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!