Praėjusį penktadienį, kavinėje „Dringis“ vyko literatūrinė-muzikinė popietė, kurios metu pristatyta Algirdo JUODAGALVIO eilėraščių knyga „Trejybės erdvė“. Dalyvavo atlikėjai Rimantė Basytė ir Gintautas Juodagalvis.

Minties brandumu ir jėgos pilnatve mūsų kūryba pražysta įvairiu gyvenimo metu.Vienų poetų talentai sušvyti per jaunystės žaismą, kiti – širdies kalbėjimą išlaukia, ištyli, subrandina kaip vyną.

Laike išlieka visa, kas tikra, skaidru ir nenuginčijama. Ir kuo aukštesnė rašančio nata, juo taiklesnis sielos žodis poezijoje.

Visus, tądien susirinkusius į literatūrinę-muzikinę popietę, pasveikino „Trejybės erdvė“ poezijos knygos autorius Algirdas Juodagalvis.

 „Esu „čistokrovnas ignalinietis“. Kas paskatino rašyti? Tai – du dalykai. Pirmas – pavydas. Tekdavo dalyvauti kraštiečio Algio Jakšto kūrybos vakaruose: pradžioje, kaip klausytojui, vėliau – kaip muzikantui. Ilgokai stebėjau, kol pagaliau užvirė mano jaunas ir karštas kraujas! Pamaniau, kodėl ir pats negaliu šitaip. Dabar pasirodo, kad galiu.

Šiandieną esu dėkingas Algiui už paskatinimą poetinei raiškai, jis davė gerą „pendelį“, kad atsirastų šita knyga, esu jam dėkingas už patarimus ir visą pagalbą.

Antras dalykas, kuris paskatino mane rašyti eiles, tai buvo konkreti situacija. Mes, su Rimante Basyte, giedojome sekmadieniais bažnyčioje, vadinamose Jaunimo Mišiose. Ir, kaip klebonui sakiau, kad nuo Bažnyčios gražaus veido dingtų dar viena raukšlelė, sugalvojome variantą: imdavome poluliarios muzikos kūrinį, jį šiek tiek apdailindavome (kad bažnyčioje nebūtų noro šokti)… O kai atėjo eilė tai muzikai pritaikyti religinį tekstą (tekstų ieškojau įvairiuose giesmynuose) ir pasakysiu, pašiurpau, nes pamačiau, kiek Lietuvoje nelaimingų, inkščiančių, dejuojančių žmonių. Visi iš Dievo kažko kaulija ir niekas Jam nedėkoja – ačiū, kad sulaukė šito ryto, ačiū, kad sutiko gerą žmogų, ačiū, kad padarė gerą darbą… 

Taip mano gyvenime atsirado tekstų giesmėms rašymas.

Mano poezijos knygutė vadinasi „Trejybės erdvė“. Kodėl Trejybės? Pasaulį mes pažįstame trimis aspektais: praktika, teorija ir hipotezė.

Praktika, tai visa, ką mes galime pačiupinėti – materija, žemė. Teorija tai – meilė, kuri motyvuoja, stimuliuoja ir padeda daug ką atrasti. Hipotezė tai – poezija ir religija. 

Apie poeziją nieko neišmanau, todėl nieko nesakysiu. Apie religiją: savo eilėraščiuose stengiuosi kuo mažiau naudoti žodį DIEVAS. Dievas – truputį devalvuota sąvoka, naudojama daugiskaitoje. Mano supratimu, už viską, kas yra Visatoje, kas yra pasaulyje, žmogaus sieloje – atsako viena galia. Ji sunkiai suvokiama, sunkiai aprėpiama, apie kurią rašė A. Einšteinas ir N. Tesla. Tą galią vadinu Sutvėrėju. Pasakykite, kas girdėjote žodį Sutvėrėjas, naudojant daugiskaitoje?“ – pristatydamas savo kūrybą susirinkusiems, svarstė Algirdas Juodagalvis. 

Vakaro metu įtaigiai ir jautriai skambėjo paties autoriaus skaitoma poezija, jautriai aidėjo muzikiniai kūriniai, kuriuos susirinkusiems dovanojo A. Juodagalvio scenos partnerė Rimantė Basytė ir žinomas muzikantas Gintautas Juodagalvis.

Su pirmąja poezijos rinktine „Trejybės erdvė“ Algirdą Juodagalvį sveikino poetas, žurnalistas ir fotografas Algis Jakštas, didelis būrys gerbėjų-ignaliniečių, tarp kurių ir rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis. Taip pat sveikino jo sesuo, daugelis autoriaus poezijos gerbėjų, draugų, klasės draugų, kaimynų.

Susirinkusieji poetui Algirdui Juodagalviui linkėjo stiprios kūrybinės ugnies, sėkmingo kelio į Lietuvos rašytojų sąjungą ir, suprantama, daugelis teigė, kad jau belaukiantys kitos, naujos poezijos knygos!

Jono BALTAKIO nuotr.