2024-ųjų pabaigoje vyko tradicinis Ignalinos bibliotekos padėkos vakaras – šilumos, dėkingumo ir įkvėpimo šventė, visus darbuotojus ir bičiulius pakvietusi jaukiai pabūti drauge bei pasidžiaugti nuveiktais darbais. Vakaro metu dėkota bibliotekos ambasadoriams, bendruomenėms, aktyviems skaitytojams, žinoma, pagerbtos nusipelniusios bibliotekininkės. Joms dėkota už ilgametį darbą, atsidavimą, nuoširdų bendravimą su skaitytojais, idėjas, renginius ir gražias iniciatyvas. Pagerbtųjų gretose – 10 m. Gilūtų kaime dirbanti bibliotekininkė Vida GIRDŽIUŠIENĖ, su kurios veikla plačiau supažindiname rajono gyventojus. Bibliotekininkę kalbinome Sausio 1-ąją.

Prabėgo bibliotekinės veiklos dešimtmetis. Ar vaikystėje svajojai dirbti bibliotekoje, jau tada būdama knygų mylėtoja ir aktyvi bibliotekos lankytoja?

V. G. Mano mėgstamiausia laisvalaikio praleidimo vieta buvo biblioteka. Ir dabar prisimenu tos aplinkos kvapą, kaip viskas išdėstyta senojoje Dūkšto miesto bibliotekoje. Pasitikdavo labai malonios bibliotekos darbuotojos, prisimenu koks buvo ten lentynų dydis ir knygų gausa. Svajonės ilgam taip ir liko svajonėmis, bet gyvenimas nenuspėjamas. Prieš dešimtmetį įvyko tarsi stebuklas ir vaikystėje puoselėtą svajonę įgyvendinau.

Kaip įsivaizdavai bibliotekininkės darbą tada ir su kokia realybe susidūrei, pasirinkdama dabartinę profesiją?

V. G. Tada atrodė, kad bibliotekininkas tik išduoda knygas ir pats skaito, kiek tik nori. Realybėje bibliotekininko darbas ne vien knygų lentynų priežiūra ar jų išdavimas. Renkame kraštotyrą, vyksta projektinės veiklos, gausybė įvairių mokymų. Buriame skaitytojų klubus, rengiame parodas ir t. t. Veiklos turime apsčiai. 

 Ar teko nusivilti pasirinkimo kelyje? Juk kaimo bibliotekininkai dirba visus darbus savo erdvėje. 

V. G. Ne, džiaugiuosi, kad turiu galimybę dirbti šioje srityje. Dešimt metų prabėgo tarsi viena akimirka. Mėgstu bendrauti, supa labai geri žmonės. Jaučiu malonumą, galėdama kuo galiu jiems padėti ir patarti.

Kiek skaitytojų registruota Gilūtų kaimo bibliotekoje šiandieną? Kurie aktyviausi? Kokius klausimus kelia bibliotekininkei?

V. G. Kaip tik, prasidėjus naujiems metams, skaičiuojame rezultatus. 2024 m. bibliotekoje lankėsi 62 skaitytojai. Aktyviausi, noriai skaitantys spaudą. Jie užsuka, kai tik gauname laikraščius ir žurnalus. Dažnai skoliname spaudą ir į namus. Dažnas išsirenka ir knygą. Moterys labiau mėgsta skaityti romanus, populiarūs tarp skaitytojų ir detektyvai. Vasarą skaitytojų skaičius išauga, nes daug žmonių atvyksta atostogų. Jie džiaugiasi geromis knygomis ir tuo, kad kaimo bibliotekoje nereikia laukti eilėse. Norimas knygas stengiamės kuo greičiau užsakyti ir pristatyti iš kitų bibliotekų. 

Daugiausia esu klausiama apie turimas knygas, ateina lankytojai su pageidaujamų knygų sąrašais, moksleiviai su sąrašais knygų, rekomenduojamų skaityti per vasarą.

Ar knyga vis dar svarbi bibliotekos lankytojams, o gal juos labiau domina patogių informacinių technologijų privalumai šiandienos bibliotekoje?

V. G. Knyga lieka svarbi ir manau, kad tokia tendencija išliks ateityje. Kaimo bibliotekoje lankosi vyresnio amžiaus žmonės, todėl jiems spausdintas žodis yra priimtinesnis nei technologijų įvairovė. Pastebėjau, kad pastaruoju metu kyla susidomėjimas ir seniau išleistomis knygomis: ieško Žemaitės, I. Simonaitytės, J. Baltušio, A. Čepulio kūrinių. O nuo technologijų šiais laikais nepabėgsi niekur. Gyventojai ateina susimokėti mokesčių, pasitikrinti Teleloto bilietų, atsispausdinti dokumentų ir juos išsiųsti elektroniniu paštu. Į biblioteką einama pagalbos, iškilus problemoms, naudojantis telefonais, nes daugumos vaikai gyvena miestuose, o pagelbėti ne visada gali… Prašantiems, kiek galiu, stengiuosi padėti.

Kokios knygos iš vaikystės pasiilgsti pati ir vėl paimi ją į rankas? Kas pačiai – knyga?

V. G. Mano mėgstamiausia knyga vaikystėje buvo V. Misevičiaus „Danuko Dunduliuko nuotykiai“. Ją, visai suvargusią, dar turiu ir saugau. Perskaitytos visos knygos iš serijų „Horizontai“, „Drąsiųjų keliai“.

Naujausi medicininiai tyrimai rodo, kad skaitymas yra taip pat veiksmingas, kaip ir gydymas vaistais. Knyga man lieka įkvėpimo ir svajonių šaltinis.

Autorė dėkoja už dialogą ir linki išsaugoti šviečiantį žiburį Gilūtų bibliotekos lange.

Nuotraukos iš asmeninio V. Girdžiušienės albumo.