Ūkis „Sūrio kelias“ – pirmasis nominuotas Slow Food Farm Baltijos šalyse 

Tik prieš mėnesį Ignalina džiaugėmės, kad sodyba SŪRIO KELIAS yra pirma ir kol kas vienintelė Rytų Lietuvoje, kuri įsiliejo į pasaulinės organizacijos SLOW FOOD gretas, taip pat esanti yra ir Lėtojo turizmo asociacijos ambasadorė bei Sirvėtos regioninio parko ženklo turėtoja. SŪRIO KELIAS, esantis Kačėniškės piliakalnio papėdėje Nalivaikų k., Ceikinių sen., – tai regeneracinis, biodinaminiais principais veikiantis ūkis, kuriame senovės tradicijas, persipynusias su išmania šiuolaikine veikla, puoselėja jo įkūrėja Monika ŠIMONĖLĖ. Metams skaičiuojant paskutines minutes, Lietuvą pasiekė džiugi žinia iš Italijos – ūkis „Sūrio kelias“ sėkmingai perėjo visas vertinimo procedūras ir buvo nominuotas pirmuoju Slow Food Farm Baltijos šalyse.

Rajono meras Laimutis Ragaišis, kalbėdamas apie „Sūrio kelio“ pasiekimus, pabrėžė, kad alternatyvus ūkininkavimas – tai ne tik moderni žemės ūkio praktika, bet ir gyvenimo būdas, reikalaujantis nepaprastos drąsos, atsidavimo ir atkaklumo. Pasak jo, ši šeima, per trumpą laiką pasiekusi įspūdingų rezultatų, ne tik įrodė, kad net ir mažame regione galima kurti pasaulinio lygio iniciatyvas, bet ir tapo pavyzdžiu visiems, ieškantiems savo gyvenimo kelio. „Sūrio kelio“ nominacija Slow Food Farm programoje yra ne tik garbė Ignalinos rajonui, bet ir svarbus žingsnis, kuris skatina permąstyti mūsų santykį su gamta, maistu ir bendruomene. Meras pabrėžė, kad „Sūrio kelio“ pavyzdys įkvepia ir motyvuoja siekti savo tikslų, net jei tie tikslai atrodo ambicingi ir nepasiekiami. „Nors tokio paties „Sūrio kelio“ galbūt niekas nepakartos, kiekvienas iš mūsų galime rasti savo unikalų kelią, kuris prisidės prie tvaraus gyvenimo būdo puoselėjimo ir mūsų krašto klestėjimo“, – sakė L. Ragaišis, akcentuodamas, jog Ignalina didžiuojasi galėdama būti, nors ir netiesiogiai, šio išskirtinio projekto dalimi.

Slow Food Farm programa startavo šių metų vasarą, kuomet pirmieji vertintojai iš 30-ies pasaulio šalių dalyvavo tarptautinės Slow Food organizacijos surengtuose nuotoliniuose mokymuose, kurių metu buvo pristatyta Slow Food Farm filosofija ir ūkių atrankos kriterijai.

Pramoninė maisto sistema, kurios varomoji jėga yra efektyvumo bei pelno didinimas, daro pražūtingą poveikį mūsų sveikatai, aplinkai, visuomenei ir ekonomikai. 

„Stambus monokultūrinis ūkininkavimas ir pasaulinis maisto paskirstymas yra pagrindiniai veiksniai, prisidedantys prie klimato krizės, biologinės įvairovės nykimo ir gyvybiškai svarbių gamtinių išteklių eikvojimo, o visa tai gilina socialinę nelygybę ir kelia grėsmę mūsų gerovei.

Sudėtingiausia yra mažųjų ūkių padėtis, kurie labiausiai nukenčia nuo stichinių klimato krizės padarinių ir nestabilių rinkų. Tuo tarpu vartotojai dažnai jaučiasi bejėgiai, nes neturi pakankamai galimybių rinktis tvarias alternatyvas. Slow Food judėjimas apjungia visus, kurie tiki, jog maistas turi būti auginamas, gaminamas ir vartojamas gerbiant žmones, gyvūnus ir planetą – nuo ūkininkų iki maisto artizanų (ang. food artisans) ir sąmoningų piliečių.

Galima pagaminti įmantriausius patiekalus, tačiau svarbiausia yra tai, kaip to patiekalo ingredientai buvo užauginti, pagaminti. Visa ko pradžia yra ūkininkas ir jo vertybės, ūkininkavimo filosofija. 2024-aisiais visą Europą drebino ūkininkų protestai, pasisakančių prieš žaliąjį kursą. Slow Food judėjimas, palaikydamas teisėtą vartotojų lūkestį vartoti tvariai užaugintą, pagamintą maistą, inicijavo Slow Food Farm programą, padėsiančią vartotojams atpažinti ūkius, kuriems yra svarbi agroekologija, bioįvairovė, pagarba gyvūnams ir planetai.

Ši programa suteiks galimybę ir sąmoningiems virtuvės šefams, restoranams pasirinkti maisto produktų teikėjus. Tuo pačiu tai pagerins ir atsakingų ūkininkų pragyvenimą, užtikrins jiems teisingą atlygį bei ilgalaikį ekonominį stabilumą. Per artimiausius kelerius metus Slow Food Farms taps didžiausiu pasauliniu tinklu, vienijančiu ūkius, kurie augina, gamina gerą, švarų ir teisingą maistą, laikantis agroekologinių principų“, – teigia nominacijai „Sūrio kelią“ teikusi Lėtojo turizmo Lietuvoje asociacijos prezidentė Henrieta Miliauskienė. 

Pirmojo Slow Food Farm nominavimą etapą įveikė 26 ūkiai iš 20-ies pasaulio šalių. „Sūrio kelias“ yra pirmasis Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Nominuojami ūkiai turi atitikti mažiausiai 75 procentus vertinimo kriterijų, kurie apima agroekologijos, bioįvairovės, senųjų sėklų ir veislių išsaugojimo, dirvožemio gerinimo, sinergijos, gyvūnų gerovės, natūralių gamtinių išteklių tvaraus naudojimo ir ekonominės diversifikacijos klausimus. Lėtojo turizmo asociacijos prezidentė Henrieta Miliauskienė buvo viena iš 30-ies pasaulio šalių vertintojų, kurie dalyvavo nuotoliniuose mokymuose.

M. Baltrušaičio nuotr.