Skip to content

Baikim gąsdinti, kad viskas eina tik blogyn 

Pranas ZUBRICKAS

Dauguma vyresnės kartos žmonių prisimena, kaip buvo gąsdinama, kad dėl žmonių populiacijos didėjimo gresia visuotinis badas. Pagal Maltuso teoriją, žmonių daugėja geometrine progresija, o maisto gamyba – aritmetine progresija. Reikia pastebėti, kad vienu metu tikrai daug šalių kentė dėl maisto trūkumo. Prisiminkime Indiją, ji badavo, kai turėjo apie 500 milijonų gyventojų, bet po žaliosios revoliucijos dabar šalis su 1,2 milijardo gyventojų ne tik daugumoje pati apsirūpina maistu, bet ir nemažai žemės ūkio produkcijos eksportuoja. Gali skaitytojas paprieštarauti, kad pasaulyje badauja apie 1 milijardą žmonių, tai tiesa. Bet yra kita tiesa, kad maisto išmetama tiek, kad jo užtektų tai badaujančiai žmonijos daliai. Nežiūrint, kad dėl klimato kaitos žemės ūkis kasmet patiria didelių nuostolių, bendroje sumoje maisto turėtų visiems užtekti. Milžiniškos galimybės atsivers, kai bus prieita prie uždaros vertikalios žemdirbystės ir vandenynų akvakultūros plataus taikymo. Taigi, dėl maisto, kad mums jo pritrūks, tikrai neturėtų kilti didelių problemų. 

Jei kalbėtume ar gyventojų žemėje yra per daug, dar neseniai buvo aiškinama, kad tai tikra problema. Dabar jau kalbama, kad visuose žemynuose, išskyrus Afriką, gyventojų beveik nedidėja, populiacija sparčiai sensta. Turime 8 milijardus gyventojų, o per 2024 m. jų padidėjo tik 82 milijonais. Lietuvoje ir toliau gimstamumas sparčiai mažėja (pernai mūsų rajone gimė 62, mirė 333 žmonės). Taigi, kad maisto truks, nes gyventojų bus per daug, kritika klaidinga. Atvirkščiai, nebent gąsdintojai turėtų pradėti bauginti, kad netolimoje ateityje žmonių ims trūkti.

Kitas labai rimtas gąsdinimas – tuoj baigsis naudingos iškasenos, itin nafta. Be naftos produktų visa pasaulinė ekonomika negalės augti ir bus pasaulinė katastrofa. Bet buvo atrasta daug naujų stambių naftos ir gamtinių dujų telkinių. Benzino ir dyzelino poreikiai mažės ir dėl elektra varomo transporto didėjimo tendencijos. Kaip perspektyvus ekologiškas kuras, vis labiau į rinką ateina vandenilis. Dabartinėms technologijoms reikia daug retųjų žemės metalų, tad kuris laikas buvo nuogąstaujama, kad bemaž visas pasaulis bus priklausomas nuo Kinijos. Dabar gana stambių retųjų žemės metalų telkinių rasta Suomijoje, Norvegijoje, Japonijoje, vandenynų gelmėse, kurių turėtų užtekti ilgiems dešimtmečiams.

O labiausiai gąsdintojai dėl klimato kaitos pergyvena (ar tikrai), kad žemė esą taip įkais, jog nebegalėsime gyventi. Esu kažkada radęs žinią, kad žmogus gali išgyventi ten, kur vidutinė metinė temperatūra, jei neklystu, neviršija 35–37 laipsnių šilumos. Lyg tai tokio temperatūrinio metinio vidurkio žemėje dar neteko rasti. Indijos Taro dykumoje gyvena žmonės, kur jų tankumas siekia 83/km2 (Lietuvoje 1 km2 yra tik 50 žmonių), kur vasarą karščiai būna daugiau nei 50 laipsnių. Ir žmonės ten išgyvena. Taigi, jeigu ir toliau temperatūra kiltų, kaistų atmosfera, persikeltume į požemius, olas ir tik vakare išlystume pasigrožėti Mėnulio šviesa. Bet pasiekti tokią temperatūrą, kaip Indijos dykumoje, net ir taip sparčiai kylant temperatūrai, kaip dabar, prireiktų, ko gero, daugiau nei šimto metų. Nuo karščio galėtume keltis į kalnus, ten kuo aukštyn, tuo vėsiau. Kas 1 km kalnuose temperatūra krenta po 6 laipsnius. 

Suprantama, kad nuo karščio ištirptų ledynai ir grėstų žemynų pakrančių apsėmimas ir išnykimas. Čia irgi plati dirva gąsdintojams pasireikšti. Vien Antarktidos ir Grenlandijos ledynų ištirpimas bendrą vandenynų lygį pakeltų apie 70 metrų (Antarktidos – 60 m, Grenlandijos – 6,5 m). Mūsų regionas dėl pakilusio vandens vandenynuose nebūtų apsemtas, Lietuva pasidalintų į kelias salas. Jeigu taip įvyktų, miestai, ko gero, kurtusi po vandeniu ar sparčiai persikeltume gyventi į laivus. Prarastume žemės plotus ir vietoj gyvulininkystės ir augalininkystės pereitume prie sveikesnio maisto, gaunamo iš vandenynų – žuvų, moliuskų, dumblių. Nelaukdamas, kada ledynai ištirps, mielai sutikčiau persikelti gyventi į kruizinį laivą visam likusiam gyvenimui. 

Taigi, gąsdintojai ir toliau, ko gero, mus gąsdins, toks jų darbas, o mums belieka nusiteikti optimistiškai ir tikėti, kad vietos po šia saule visiems užteks. Pagrindinis visų rūpestis turėtų būti, kad baigtus kariniai konfliktai.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje

Add Your Heading Text Here