O kodėl gi ne, kodėl neparašius apie tai, kas praėjo? Apie kalėdinį laikotarpį, kuris žinia, trunka nuo Kūčių iki Trijų Karalių?
Nors viskas prasideda daug anksčiau, gerokai prieš Kalėdas. Kai kam Lietuvoje kalėdos ateina netrukus po Vėlinių. Apie tai mums praneša paslaugioji žiniasklaida: ar žinote, brangieji lietuviai, kad štai ši žvaigždutė (tarp mūsų šnekant – visiškas mėšlas, mes, žurnalistai, tai žinome, bet tokios žvaigždės, teisingiau, paskalos apie jas mus maitina) šiemet pirmoji pasistatė kalėdų eglutę.
(Tokiais atvejais rašyti žodį „Kalėdos“ didžiąja raide ranka nekyla).
O kas prasideda paskui? Ogi rašiniai ir rodiniai apie tai, už kiek per tas kalėdas bus pavalgyta ir kiek bus išleista dovanoms.
Lietuvos nutautinimo radijas išeina į gatvę ir klausia „atsitiktinių“ praeivių, kiek jie ketina išleisti kalėdoms ir – būtinai – ar daugiau kaip pernai.
Kaip manote, kas viduryje dienos eina pro tą „radiją“? Eina pensininkai, eina valkatos, na, dar gal mamos su vaikučiais eina link Vingio parko. Kurie dirba, ten nevaikšto. Tokią tat sužinome „liaudies“ nuomonę.
Kiti transliuotojai, o ypač „rašytojai“, eina į prekybos centrus. Ir sužino, kad gerbiami pirkėjai dovanoms ir maistui šiemet išleis pasakiškas sumas, nes „viskas brangsta“.
Pasiklausai ir pagalvoji: ką tokio galima nusipirkti, kad Kūčių vakarienei išleistum pusę tūkstančio? (Apie tai, kad tiek reikia galėti išleisti, nes „viskas brangsta“, o uždirbam grašius, jau geriau restorane pavalgyti, kaip mums aiškinama – tyliu.) Mūsų šeima Kūčių stalui papildomai išleido tik aguonoms, o visa kita – tiesiog rankas reikia turėti, galų gale, Kūčių valgiai nėra sudėtingi. Tie, kuriuos mūsų senoliai valgydavo.
Žinoma, jeigu Kūčių stalui imsi visokius egzotiškus dalykėlius, kuriuos mums žiniasklaida perša, tada norint gal ir galima tiek pinigų išmesti. Bet ar jūs nepagalvojate, kodėl tokie brangūs dalykai mums taip peršami?
Apie dovanas – atskira kalba. Dovanas, beje, Kūdikėliui Jėzui atnešė Trys Karaliai. Dar vienas „beje“: Prakartėlėje Jėzus turi atsirasti gruodžio 25 d., o iki tol, kaip neretai jau pas mus būna, joje gali gulėti tik koks balvonas.
Taigi, kadaise dovanas Jėzui nešė Trys Karaliai. Paskui, sovietmečiu, dovanas vaikučiams Naujųjų proga nešė Diedas Morozas, o mums, tuo metu vaikams – per Kalėdas įteikdavo tėvai. Vienuose namuose – švęsdami kaip jų tėvai, kitose – slapta. Laikai tokie buvo.
Paskui atėjo šie laikai, ir pasirodė, kad vaikai – mat juos galas, svarbiausia – dovanomis pamaloninti visus, ką tik gali. Ir dovanoms išleisti dar pusę tūkstančio – labai gražu ir parodo… nežinau, ką parodo, bet tokius, kurie tiek išleidžia (arba sako, kad tiek išleidžia), ir per kurią nors televiziją parodo.
Man atrodo, kad dovanos per Kalėdas tinka tik vaikams. Kūdikėliui dovanas Trys Karaliai nešė, ne motinai. O suaugusieji, kaip sakoma, turi turėti viską, ko jiems reikia, tada, kai jiems to prireikia, o ne gauti viską vieną dieną metuose.
Moralizuoti pradedu. Negerai, žinoma. Bet įsivaizduokite tokią situaciją. Birželio pradžioje žmona sako vyrui: „Brangusis, man maudymuko reikia, šitas jau praplyšo“. O vyras jai džiaugsmingai: „Tai gerai, dabar jau žinau, ką padovanosiu tau per kalėdas“.
Kam naudinga kalbėti apie tuos, rodyti tuos, kurie sako, kad jie daug išleidžia drangioms dovanoms ir pagal neįprastus receptus pagamintam ėdalui? Pirmiausia, žinoma, prekybininkams. Jiems kalėdos – proga parduoti („iškišti“) visokį užsigulėjusį šlamštą ar iš užjūrio atvežtus produktus, kuriuos šiaip mažai kas perka
Bet vieni prekybininkai, nors ir labai besireklamuodami, neparduotų tiek, jeigu ne žurnalistai. Galima būtų paklausti: kodėl, jeigu visas tas prekybinis šurmulys su Kalėdomis neturi nieko bendra? Gal todėl, kad jeigu kurtis nors portalas ar TV šito nerodys, tai gaus mažiau reklamos, taigi mažiau pinigų nutekės į nepriklausomos žurnalistikos savininkų kišenes?
Tarp žurnalistų, reikia manyti, yra tikinčių, kurie supranta, kad pila vandenį ne ant to malūno. Bet pila, nes pinigai (darbas) yra pinigai. Tarp tų, kurie, tokių žurnalistų paklausti, sako, kad jie išleidžia kalėdoms pasakiškas sumas, sako, nes viliasi, kad juos parodys per televiziją (lietuvio svajonių svajonė), irgi tikinčių turėtų būti.
Praėjusias Šventes palydint klausimas tik vienas: tikri tikintieji jie ar ne?
Freepik nuotr.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!