Skip to content

Grožis gyvena ten, kur šaukiamas širdimi

Sigita TELYČĖNAITĖ

Estetika – aplinkos grožis ir harmonija turi savo taisykles, kurių paslaptis tokia pat gili, kaip ir gyvenimo paslaptis, o gal net gilesnė. Grožio ir gyvenimo gijos glaudžiai susipynusios. Laimingas perpratęs jas. Bernotuose gyvenanti Elena SUBAČIŪTĖ į harmoningą kūrybą įsitraukė per karantiną. Norėdama praskaidrinti nuotaiką artimiesiems ir sau, moteris ėmė nerti žaislus – meškučius, katinus, vienaragius, kiškučius, avytes.

Gražūs ir nuotaikingi rankų darbo kūrinėliai tapo itin populiarūs giminaičių rate. Ėmė skambinti ir užsakinėti žaislus pažįstami, draugai savo atžaloms, kaimynai. Šiandieną Elena – gerai žinoma rajone nertinių žaislų kūrėja.

„Kažkada nesupratau aistingų žvejų, bet kokiu oru skubančių į žvejybą! Dabar suprantu jų pomėgio jėgą. Žaislų nėrimas man tapo jau ne pomėgiu, o prasmingo ir įkvėpto gyvenimo dalimi“, – šypsojosi moteris, pasakodama apie įsitraukimą į naują veiklą, kurioje byloja tiek daug jos pačios dvasios šviesos ir šilumos. Nunerti mažieji draugai spindi gerumu, kiekvienas – su individualiu, kūrėjos suformuotu charakteriu, savita laikysena ir misija.

„Tokiam darbui visada reikalingas įkvėpimas, kruopštumas, atidumas ir kantrybė. Spalvas diktuoja mados tendencijos. Daugiausia naudojami pasteliniai atspalviai. Suprantama, zuikis gali būti ir mėlynas. Bet tai – jau individualus kliento užsakymas. Pasak užsakovų, vaikams mano kurti žaislai sukelia geras emocijas, mažieji labai džiaugiasi, įsimyli gautas dovanas. O tai – asmeninė paskata ir pozityvus užtaisas judėjimui į priekį. 

Daugiausia laiko visame procese skiriu akių parinkimui, nes kaip ir žmogaus, taip žaislo žvilgsnis nusako mįslingą jo turinį. Kiekvienas kūrinėlis reikalauja laiko, dėmesio“, – pasakojo Elena, kurios sukurtų meškučių akelės žvelgė tokiu žaismingu gerumu, kad ir mums, netikėtoms atvykėlėms sukėlė šypsenas, akimirkai grąžino į mažų dienų prisiminimus. Žaislų autorė pasakojo, kad nerti išmokusi iš savo močiutės Anos. Vaikystėje, kada daugiausia pati žaidė su dovanotomis lėlėmis, net neįsivaizdavo, kad į jos gyvenimą vėliau atkeliaus stebuklingi žaislai, nerti, teikiantys begalinį džiaugsmą vaikams, visai aplinkai, jai pačiai.  

„Kartais esu kviečiama į muges, kur dažnokai girdžiu praeivių klausimą –„Kur jūs perkate tuos žaislus?“ Jie net nesupranta, jog tai – mano rankų darbas, prie kiekvieno praleista pora parų ar daugiau. O parodose nedalyvauju, suvokdama, jog mano nunerti mažieji draugai nukentės, neišvengs ėmimo į rankas, juos priglausti, paliesti, paspausti norės dešimtys lankytojų. Žinoma, tokia veikla gali tapti nedideliu verslu, bet reikalinga rinka, reklama, o kol kas, žaislų gamyba – aistringas pomėgis, džiaugsmas aplinkai, be pelno“, – pasakojo kūrėja iš Bernotų.

Klausantis apie Elenos ir jos dukros Karolinos planus, jaunatviško „brendo“ ir meninių saviraiškos formų paieškas, supranti, kad harmonija, grožis gyvena ten, kur šaukiamas širdimi. Sėkmės kelionėje į tobulybę.

Autorė dėkoja už dialogą.

Nuotraukos Tatjanos Semionovos ir iš Elenos Subačiūtės albumo.

Elena su dukra Karolina kuria naują dizainą ir stilių – estetiškas kepures, šalius.

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje

Add Your Heading Text Here