Dažnai girdime sakant, kad laikas ėmė greičiau lėkti. Atrodo, skubame ir vis kažko nespėjame. Ir ne vienas galėtume atvirai prisipažinti, kad nepastebime, kaip nemažą laiko dalį tiesiog „suvalgo“ ekranai, įtraukdami į platų, reikalingos ir nelabai, informacijos pasaulį. Ne išimtis ir mūsų vaikai. Todėl mes, Ignalinos rajono socialinių paslaugų centro darbuotojos Rita Dervinienė ir Jurgita Čebatoriūnienė, išgirdę kavinės „Šeimos Virtuvė“ šeimininkų generuojamą idėją surengti vaikams savaitgalio stovyklą – laisvą laiką praleidžiant tikslingai, kryptingai – nedvejodamos sutikome įsitraukti ir bendradarbiauti. Organizatoriai, Modestas ir Aurelija, suvieniję neabejingus bendraminčius, norinčius ir galinčius skirti savo laiko, pasidalinti žiniomis, patarimais, sausio 17–19 d. vaikams padovanojo įspūdžių, patyrimų, bandymų, kvapų, skonių ir geros nuotaikos kupiną savaitgalį. 

Taigi, penktadienio pavakarę susirinkę vaikai, iš pradžių šiek tiek nedrąsiai, tyrinėjo aplinką, stebėjo vienas kitą. Vaikai netruko įsitraukti į siūlomą veiklą: visi bendrai planavo meniu, ką norėtų gaminti, valgyti, dalijosi pareigomis. Aptarus savaitgalio taisykles, susitarimus, Modestas ir Aurelija pasidalijo savo istorija, kaip jiedu ėmė darbuotis maitinimo srityje ir atidarė „Šeimos Virtuvę“. Sužinojome, tas kelias nebuvo lengvas, tačiau ieškant savo gabumų, įsiklausant į save, labai norint ir bandant, viskas yra įmanoma. Žinoma, norų nepakanka, dar reikia žinių ir mokslų. Todėl šeimininkai vaikus ragino ir motyvavo nenumoti ranka į mokslus, naudotis Ignalinoje didele būrelių, popamokinių veiklų įvairove, juos rinktis, lankyti, išbandyti ir taip ieškoti savo pašaukimo ir gabumų. Vėliau, žaidžiant įvairius stalo žaidimus ir bendraujant vakaras pralėkė akimirksniu. 

Šeštadienio rytą, po sočių, pačių gamintų pusryčių, visi susitikome sporto salėje, kur buvęs policijos generalinis komisaras ir kultūristas, STT vadovas Linas Pernavas paprastai ir aiškiai kalbėjo apie sporto naudą kiekvienam, akcentuodamas keturis labai svarbius dalykus: proto lavinimą, sveiką, pilnavertę mitybą, stabilią dienotvarkę bei gerą miegą. Jis motyvavo ir kvietė visapusiškai rūpintis savo sveikata ir gera savijauta. Vaikai susipažino ir išbandė sporto salės inventorių, sužinojo, kaip teisingai atlikti vienus ar kitus pratimus, išgirdo praktinių patarimų. Papietavę vaikai lankėsi aktyvaus laisvalaikio, sporto ir poilsio komplekse „Aldaivita“, kur direktorius Bronislavas Cicėnas supažindino su Ignalinos slidinėjimo trasų priešistore, aprodė slidinėjimo inventorių, pasidalijo smagiomis istorijomis. Nors šį kartą žiema pašykštėjo sniego ir netekome galimybės paslidinėti, B. Cicėnas mielai kvietė dar kartą atvykti, esant palankioms oro sąlygoms. Vaikai apžiūrėjo pačius mažiausius ir pačius didžiausius slidinėjimo batus, norintys galėjo juos pasimatuoti. Ir nors paslidinėti nepavyko, pro debesis besišypsanti saulė kvietė pasimėgauti gaiviu oru, todėl išėjome į žygį, kuriame susipažinome su Budrių ir Girminių apylinkėmis. 

Vakare „Šeimos Virtuvėje“ su vaikais susitiko Oleksandr Fedurtsya, kuris papasakojo apie savo veiklas: savanoriavimą, šachmatų būrelį bei įkurtą verslą MB „Ospauda“. Vaikai susipažino su karių savanorių veikla, apžiūrėjo karinį inventorių, prietaisus, išbandė karinės kuprinės svorį. Vėliau, su paruoštais vardais ir kita spauda, kiekvienas pasigamino sau individualų krepšelį. Bene daugiausia emocijų dovanojo vykęs šachmatų turnyras, kuris baigėsi nugalėtojų apdovanojimu. Vėliau vaikai gamino ir patiekė vakarienę, ragavo, klausydamiesi įdomių faktų iš kulinarijos pasaulio, tvarkėsi. Įspūdžių kupiną dieną baigė, žiūrėdami vakaro filmą. 

Sekmadienis buvo skirtas maisto gamybai. Ryte išvirę ir pavalgę košės, vėliau vaikai turėjo neįkainojamą galimybę susipažinti ir išbandyti naminių makaronų gamybą. Ir nors darbas ne iš lengvųjų, reikalaujantis pastangų ir kantrybės, rezultatas pranoko visus lūkesčius. 

Stovykloje vaikai gavo daug teorinių žinių apie maistą, jo gamybą, naudojamą virtuvės įrangą, įrankių, prietaisų įvairovę ir paskirtį. Akcentuotas maisto, taip pat ir gamtos išteklių, tausojimas, saikingas vartojimas. Sužinojome, kad norint užauginti 1 kilogramą ryžių, reikia net 3 kubų vandens. Vaikai ne tik turiningai, prasmingai leido laiką. Jie mokėsi būti draugiški, paslaugūs vienas kitam, laikytis taisyklių, susitarimų. Savaitgalis ištirpo netikėtai, o dvejoję vaikai, ar neprailgs šios kelios dienos, jau klausinėjo, ar dar bus rengiama tokia stovykla. Vaikai susibičiuliavo, o užsimezgusi draugystė tęsiasi – susikūrę internetinėje svetainėje bendrą grupę vaikai bendrauja toliau. Todėl pasitvirtino, kad išmanieji įrenginiai turi ir pliusų – galima ne tik bendrauti ir palaikyti ryšį per atstumą. Interneto platybėse apstu informacijos apie maisto gamybą, didžiulę receptų įvairovę, galima rasti ir sporto pamokų, treniruočių, mankštų įrašų. Svarbu tinkamai pasirinkti, kas ir buvo skatinama viso savaitgalio stovyklos metu. 

Dar kartą norime nuoširdžiai padėkoti vaikų, jų tėvų, Ignalinos rajono socialių paslaugų centro vardu stovyklos organizatoriams Modestui ir Aurelijai už gražią, nuoširdžią iniciatyvą. Linkime, kad šis startas būtų tik gražių sumanymų ir idėjų įgyvendinimo pradžia. Jų, akivaizdu, Modestui ir Aurelijai nestinga. Linkime klestėjimo, neišsenkančios energijos, kūrybiškumo ir aplinkinių palaikymo. Sakoma, geri darbai užkrečia… Tikimės, jog taip ir nutiks.

Organizatorių nuotr.