„Kai man blogai ir nėr kam pasiguosti /Labai sunku tą tyla išsklaidyt./ Paimk mane kaip neregį už rankos/ Paimk mane

Įžengus į Ignalinos žemę romantiškajam rudeniui, drauge įžengė ir naujas gyvenimo etapas: iki šiol nematytos spalvos, negirdėti garsai, nejausti išgyvenimai.

Kaip sakė Napoleonas, pasaulis daug kenčia. Ne dėl blogų žmonių siautėjimo, o dėl gerų žmonių tylėjimo. Ar visada ir visur

Rugsėjis, kai į gatves išskuba mokinukai, o kartu su jais ir policijos pareigūnai – puiki proga pakalbėti apie rakštį sunkiai

To, kas šiandien Mokslo metų pradžios šventėje dėjosi miesto Laisvės aikštėje, dalis ignaliniečių tikrai nesuprato. Ir ne todėl, kad vyko

Ten, kur Rytuose prasideda Lietuva, pasaulis sukasi savu ritmu. Čia gyvenantys žmonės laiką skaičiuoja kitaip, atvykstantį svetį pasitinka kitaip ir

Devintąjį rugpjūtį Palūšės regata sukvietė būrius šios šventės gerbėjų prie Lūšių ežero krantų. Nepaisant to, kad šie metai Palūšei –

Istorija – vienas keisčiausių ir mįslingiausių mokslų. Negana to, ji lyg gyvas organizmas, sugebanti laikui bėgant taip kardinaliai kisti, jog

Kartais nežinoti būna kur kas geriau. Į redakciją besikreipusią sodininkų bendrijos „Ažuolas“ gyventoją Danutę sujaudino namelyje įsikūrusios nekviestos augintinės –

Daugėliškio gyventojas Kęstutis Pajarskas ir nustebo, ir apsidžiaugė nauju kaimynu – juoduoju gandru. Paslaptingas, miškuose gyvenantis retas paukštis nevengia pasisukioti