Netikėtai atėjo žiema… Nors puikiai žinome, kad ji visada ateis, kaskart ji mus užklumpa netikėtai. Paradoksalu, bet labiausiai ta žiema netikėta būna ne vairuotojams, o pėstiesiems, kurie nepaisydami slidžios kelio dangos, kaip įprastai, išpėdina ant pėsčiųjų perėjos prieš pat automobilį, tarsi apsimesdami, kad jo nemato ir nerealiai skuba.
Vieni deda centą prie cento, saugodami šeimos biudžetą, o kiti, pasirodo, ne tai kad cento, bet ir metalinio lito pinigu nebelaiko. Jau ne pirmą kartą pasiekia mus naujienos, kad parduotuvėse pardavėjos nebenori imti centų. Šįkart gavome žinią iš N. Daugėliškio miestelio. Pasirodo, pardavėja Svajonė atsisakė jaunam vaikinukui parduoti vaflių, nes jis jai davė 6 litus monetomis (3 Lt, kiti centais).
Nors daugiabučių renovacija rajone jau įsisukus kone viesulu, žmonėms vis dar kyla vienokių ar kitokių klausimų, susijusių su ja. Visai neseniai sulaukėme Dūkšto miesto gyventojų skambučio, prašančių padėti susigaudyti renovacijos finansuose ir sužinoti, kaip pasikeis gyventojų sąskaitos už būstą po jos.
Nors mokslo metai greit pervirs į antrąją pusę, dar vis niekaip nenusistovi mokinių pavėžėjimo tvarka. Tik atsakingieji valdininkai sudėlioja dėlionę pagal galiojančius įstatymus, žiūrėk, vėl kas nors ima priešintis ir stumia burlaivį prieš vėją. Ir nors tu ką. Jau keli mėnesiai nuo Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos Reginos Lisauskienės darbo stalo nė minutėlei nenuimamas rajono žemėlapis su mokinių pavėžėjimo maršrutais.
Visai neseniai spausdinome rajono specialistų nuomonę apie daugiabučių renovaciją. Po to kai kas net juokavo susidarę įspūdį, jog renovacija yra absoliutus gėris. O netrukus pasibeldė ir pikta žinia: „Per tą renovaciją tuoj visi iš namo išplauksim. Per visus penkis daugiabučio aukštus kiaurai kambarių ir prieškambarių sienomis teka vanduo. Ar taip gali būti? O tai kur daugybė specialistų, apie kuriuos visai tautai minėtame straipsnyje kalbėjo UAB „Ignalinos butų ūkis“ vyr. inžinierius Aleksandras Dolgovas?“
Įžanginės ekskursijos į Budrius turbūt nereikia niekam. Pirma – ten Lietuvos žiemos sporto centras, antra – autoservisas, trečia – „solidžių“ ignaliniečių gyvenamųjų namų kvartalas. Kad ir kaip tai skambėtų neįtikinamai, bet ten gyvenantys žmonės nesijaučia saugiai, todėl kreipėsi su prašymais ir pasiūlymais į Saugaus eismo komisiją, tačiau nesulaukę jokio atsako, paprašė šiuo klausimu pasidomėti MI.
Žmonės rudens nemėgsta vien dėl tamsos. Tamsoje saugiau jaučiamės, kai gatvėje, nors ir tolėliau, įsižiebia šviesa. Visų rajono kampelių apšvietimu rūpinasi seniūnai. Tai jie nusprendžia, kada ir kur turi būti įjungti gatvių žibintai. Vis tik dabar, kaip sako patys seniūnai, apšvietimas – tikras galvos skausmas. Priežastis – lėšų kasmet mažėja, kainos ir poreikiai vis didėja, o ir neapmokamų atostogų žmonės eina, tikėdamiesi prisidėti prie bendro gerovės katilo.
Niekada nesiliausiu kartojusi, kad didžiausias mūsų krašto turtas – išskirtiniai žmonės, kurių atsidavimo savam kraštui dėka mes kaskart turime progų susieiti, pasidžiaugti ir padėkoti vieni kitiems, tokiu būdu dėkingumą ir gerąją žinią visam pasauliui paskleisdami dešimteriopai stipresne jėga. Praėjusį savaitgalį linksma buvo Meikštuose, kur bibliotekininkės Jolantos Šalnienės dėka jau 60-ąjį spalį duris skaitytojams ir svečiams atvėrė šventiškai padabinta biblioteka.
Nesiliaujančios kilti kainos ne tik už būtiniausius išgyvenimui produktus, bet ir pakankamai didelės sąskaitos už šilumą, ypač vėl prasidėjus naujam šildymo sezonui, vis labiau varo į neviltį, o sutaupyti kaip nepavyksta, taip nepavyksta, todėl neretas susimąsto, gal visgi reikia renovacijos? Tačiau apsispręsti nėra taip lengva, o ypač kai daugybė gandų verčia abejoti, ar kas nors pagerės, tuo labiau, kad ir investuoti reikės nemažai.
Baigtas vienas didžiausių, didžiąją dalį rajono gyvenviečių apėmęs vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros projektas. Pasak projekto vykdytojo UAB „Ignalinos vanduo“ direktoriaus Valento Šimonio, pagrindiniai rangovų darbai jau beveik baigti, dabar vyksta tik vienokių ar kitokių trūkumų šalinimas, bet gyventojai jau kviečiami jungtis prie pagrindinių vandens ir nuotekų tinklų.
Teiginys „ruduo – vestuvių metas“ jau senokai praradęs savo prasmę. Dabar vestuvių metas – vasara, o rudenį tik apibendrinami rezultatai. Deja, bet 2013-ieji metai nebuvo tokie populiarūs tuoktuvėms – bent jau mūsų rajone – nes kol kas jų tėra įregistruota 77, na, o iki metų pabaigos geriausiu atveju padaugės vos dešimčia. Apie santuokas kalbamės su rajono Metrikacijos skyriaus vedėja Milda Mačėniene.
Gyvenimas ypatingas tuo, jog suteikia galimybę viską bet kada pradėti daryti kitaip: keisti įpročius, pomėgius, gyvenimo būdą ir. pan. Ta pati monotonija be tobulėjimo, siekių ir pasikeitimų žmogų bukina. Mes, kaip ištikimiausi stagnatoriai, laikomės įsikabinę nusistovėjusios tvarkos bei sistemos nesuvokdami, kad bent menkiausias pasikeitimas mūsų gyvenime atveria naujas galimybes, nutvieskia mūsų padangę iki šiol neregėtomis ir nejaustomis spalvomis.
Turbūt dar niekada nesijautėme taip beviltiškai apleisti, atstumti ir palikti mus visus mylinčios valdžios. „Griūna“ bankai – laikomės, išgalvoti, švelniai veikiantys raminamieji budrumui nuslopinti, pavadinimu krizė, – atlaikom ir jos naštą, stebuklingai atsiranda ir dar stebuklingiau pranyksta įvairūs kiaulių, vištų ir kitokie marai – įveikiam ir juos. Na, bet palikti savo piliečius praktiškai be jokios pagalbos ir dar garsiai apie tai visiems potencialiems smurtautojams ir maniakams pasakyti – tai jau panašu į tragediją. Kalbama apie pagalbos tarnybą 112.
Praėjusiame laikraščio numeryje, straipsnyje „Kaimiškų vietovių vaikai ir šiemet bus pavėžėjami nemokamai“, rašėme apie moksleivių pavėžėjimą maršrutiniais autobusais tvarką. Kas dėl kelionės į mokyklą ir iš jos, tai, regis, viskas – be priekaištų, bet vaikų pavėžėjimas atostogų metų sukėlė nemažai diskusijų. Antalksnės kaimo gyventojas nepatingėjo paimti į rankas 2000-03-30 d. patvirtinto Transporto lengvatų įstatymo ir pastudijuoti jį.
Prasidėjus Mokslo metams kiekviename šalies kampelyje kyla natūrali sumaištis. Ne išimtis ir mūsų rajonas. Po atostogų į mokyklas grįžtantys moksleiviai ne taip jau lengvai persiorientuoja po atostogų. Sena jiems kiekvieną rugsėjį atrodo kaip nauja, nepaisant to, kad kiekvieną rugsėjį vienokių ar kitokių rūpesčių išties būna.
Kai visi džiaugėsi Mokslo metų pradžios švente, Daugėliškio mokyklos bendruomenė neramiai traukė pečiais. Kas vėl? Renovacija. Po mokslo metų pradžios šventės miestelio bažnyčioje, visi susitiko klasėse, aptarė pasikeitimus, o vėliau tėvai, sugrįžę į namus, skambučiais puolė atakuoti seniūnaitį Algį Cicėną. Sunkiai bevaldydamas emocijas, net po penkių mamų skambučių atakos, seniūnaitis vėlų vakarą pats ėmėsi ieškoti pagalbos. Jau kitą rytą drauge keliavome į Daugėliškio vidurinę mokyklą.
Šiųmetis rugsėjis didžiausią pliūpsnį džiugių emocijų pažėrė didžiasaliečiams. Visa mokyklos bendruomenė: ir mokytojai, ir mokiniai, ir tėvai į Mokslo metų pradžios šventę skubėjo kur kas labiau pasitempę nei įprastai, ir kur smagiau nusiteikę, nei įprastai, nes ėjo jau nebe į vidurinę mokyklą, o į Didžiasalio „Ryto“ gimnaziją. Kartu su gimnazijos bendruomene tuo pasidžiaugti atskubėjo ir visas būrys garbių svečių.
Dviejų aukštų aštuonbutyje gyvenantys vidiškiečiai jų namą administruojančiam Ignalinos butų ūkiui jau beveik išmokėjo 26 tūkst. Lt už stogo remontą, o darbininkai, pasirodantys 5 dienas per mėnesį, traukia „per dantį“ gyventojus ir tikina neskubantys dirbti, nes darbdaviai jiems nemoka atlyginimų.Tikrai nepavydėtinoje situacijoje atsidūrė Ignalinos g. 11-uoju numeriu pažymėtame name gyvenančios aštuonios vidiškiečių šeimos.
Daugelį metų tyliai ir ramiai „snaudę“ kazitiškėnai paskutiniu metu tapo visų rajono valdiškų institucijų, rajono gyventojų ir žiniasklaidos dėmesio objektu. Jei anksčiau susibėgdavo tik į vykstančius kultūrinius renginius, kuriuose pasišnekučiavę draugiškai išsiskirstydavo, tai dabar jau reguliariai renkasi gan aktyviuose, net karinguose susitikimuose su žiniasklaida, policija, savivaldybės specialistais. Kas nutiko? Atsivėrė giliai kraujuojanti žaizda, kuri anksčiau, regis, buvo visai nematoma, bet skausminga.
Regis, tik ką žygiavo iškilminga eisena Mielagėnų miestelio gatvėmis, kviesdama į 240 metų jubiliejui skirtus renginius, nespėjai apsidairyti, o jau ir vėl bažnyčios varpai skelbia naujų iškilmių pradžią. Praėjusį sekmadienį Mielagėnai šventė 245-ąjį miestelio gimtadienį. Vėl Mielagėnai ūžė, drebėjo be vėjo.
Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Algirdas Baliulis liepos 18 d. atvertė naują bylą. Jos esmė – Senojo Dūkšto gyventojos Gražinos Ašmėgaitės skundas. Moteris nesutiko su policijos pareigūnų Juozo Bučelio ir Nerijaus Kačanovo skirta jai bauda.
|
