Dar laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite„Gaisrų ir žuvusiųjų šiemet mažiau“, „Kol kas ne lygis su deimūnais kalbėtis…“, „Švenčionis tebepurto STT“, „4 milijonai – dovana ignaliniečiams“priedo „Sodyba“
Praėjusią savaitę respublikine vadinama žiniasklaida paskelbė pritrenkiančią žinią, teisingiau, išvadą: didžiausias mirštamumas yra Varėnos, Zarasų, Ignalinos rajonuose, mažiausias – didmiesčiuose, todėl sveikiau yra gyventi Vilniuje ar Kaune, negu kurortiniais vadinamuose rajonuose.
Nežinau, kokio profesoriaus išvadomis rėmėsi žiniasklaida. Šiaip jau, švelniai kalbant, profesoriai pas mus irgi kažkokie nususę, kaip ir žiniasklaida, jeigu spręsime pagal tą profesorių iš reklamos, kuris, atrodo, apie biblioteką nėra girdėjęs. Juk kiekvienas mąstantis žmogus, darydamas išvadas iš mirtingumo rodiklių, pirmiausia būtų pasidomėjęs, kokia tuose rajonuose yra gyventojų sudėtis pagal amžių. Suprantama, kad rajonuose, kuriuose absoliučią gyventojų daugumą sudaro pensinio amžiaus žmonės, mirtingumas bus didesnis. Priešingu atveju reikėtų teigti, kad senelių namuose gyvenimo sąlygos nepalyginamai blogesnės, negu vaikų namuose – o kaip kitaip paaiškinsi tą faktą, kad senelių miršta tiek kartų daugiau, negu vaikų?
Lapkričio pradžioje rajono meras Bronis Ropė bei savivaldybės administracijos Verslo ir savivaldybės nuosavybės skyriaus vedėjas Ričardas Trimonis dalyvavo studijiniame vizite Švedijoje ir Danijoje. Ši kelionė organizuota, įgyvendinant projektą „Viešosios energetikos alternatyvos“. Projektas skirtas atsinaujinančios energetikos vystymui regione bei energijos vartojimo efektyvumui didinti. Vienas iš jau atliktų projekto darbų – saulės kolektorių sistemos įrengimas Dūkšto katilinėje.
Pastaruoju metu labai daug kalbama apie cukrinį diabetą, kaip apie epidemijos pobūdį įgaunančią ligą. Turbūt sunku būtų surasti žmogų, nieko negirdėjusį apie šią ligą. Daugiausiai problemų kelia 2-ojo tipo cukrinis diabetas, jis sudaro iki 90 proc. visų diabeto atvejų. Tik prasidėjęs jis daug metų būna „nebylus“ t. y. nesukelia jokių simptomų, todėl dažnai nustatomas atsitiktinai, tiriant pacientą dėl kitų sveikatos sutrikimų ar profilaktiškai. Savaime, atrodo, suprantama žinoti savo kraujo spaudimą, ūgį, svorį. Tačiau dažnai nežinome koks „cukrus“.
Sveiko, gražaus ir kūrybingo gyvenimo pagrindas – visavertė, subalansuota, sveika, saikinga, o šiuo metu ir sveikatinanti mityba, skatinanti fizinį ir protinį įvairaus amžiaus žmonių vystimąsi, darbingumą, gerą nuotaiką, ilginanti gyvenimo trukmę. Kiekvienas Didžiasalio „Ryto“ vidurinės mokyklos mokinys žino: kad kūnas būtų sveikas, reikia sveikai maitintis ir sportuoti. Tad šaltoką spalio 28-osios rytą mokyklą nuskaidrino į ją besirenkančių sportine apranga apsirengusių mokinių ir mokytojų šurmulys. Kol saulutė šildė šalnos nubalintą žolę mokyklos stadione, visi rinkosi į aktų salę.
Vyko sveikatingumo dienos renginiai. Dvyliktokas Irmantas Mikulėnas pristatė vyresniųjų klasių komandinį projektą „Maisto kokybė ir sauga rūpi ne tik Europos Sąjungai (ES)“.
Penktadienį rašėme, kaip prie Dysnų ež. brakonieriai aplinkosaugininkams paspendė spąstus – „ežius“. Lapkričio 10-ąją pareigūnai tame pačiame ežere sulaikė Dūkšto sen. gyventoją V. S., kaip įtariama, spąstų spendėją, kartu su draugu, visaginiečiu R. N. Jie vėl žvejojo draudžiamais įrankiais – 5 statomais tinklais, kurių ilgis apie 500 m.
Pagal Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą, yra įsteigtos Regioninės etninės kultūros globos tarybos (EKGT). Tai regioniniai padaliniai, kurie veikia penkiuose etnografiniuose Lietuvos regionuose: Aukštaitijoje, Žemaitijoje, Dzūkijoje, Mažojoje Lietuvoje, Sūduvoje. Išvažiuojamieji regioninės tarybos posėdžiai leidžia pamatyti etninės kultūros situaciją konkrečiose vietovėse, išryškinti savivaldybėms būdingas problemas ir kartu ieškoti sprendimų, dalytis sumanymais, bandyti juos įgyvendinti.
Ignalinos mieste turbūt dar niekada nebuvo tokios darbų gausos – tvarkomos gatvės, šviečia naujos spalvingos šaligatvių, dviračių ir pėsčiųjų takų dangos, gražėja viešosios erdvės, toliau renovuojami viešųjų įstaigų pastatai, įsibėgėjo daugiabučių modernizavimas. Atnaujinta ignaliniečių bei miesto svečių mėgstama pasivaikščiojimų bei įvairių renginių vieta prie Paplovinio ežero, renovuota krantinė, tiltas, valomas ir pats ežeras. Yra ir šiaip jau nematomų, bet nemažiau reikšmingų pertvarkų – modernizuotos pagrindinės šilumos trasos, vandentiekio ir nuotekų vamzdynai. Nemažai minėtų darbų jau baigta, didelė jų dalis turi būti atlikta iki šių metų pabaigos arba kitąmet.
Utenos gamtos apsaugos pareigūnai, atvykę prie Dysnų ežero, link pakrantės eidami mažai važinėjamu miško keliuku, aptiko spąstus – pagalius, prikaltus didelių vinių, kurie buvo sudėti skersai provėžos ir užmaskuoti medžių lapais. Pradėjus ieškoti atidžiau, kelių šimtų metrų kelio atkarpoje surasti 6 tokie ,,ežiai“. Iškart buvo aišku, kam skirti šie spąstai. Mat šis keliukas veda į ežero iškyšulį, iš kurio puikiai matosi beveik visas ežeras. Iš šios vietos išplaukę aplinkosaugininkai yra sulaikę daug pažeidėjų.
Prieš porą mėnesių masiškai pagausėjo karmoranų, nuo to laiko žuvį sugauti vis sudėtingiau. Įdomumo dėlei paskaičiavau, kad ežere yra kokie 5 pulkai, maždaug po 100 kormoranų, kurie kasdien organizuotai žvejoja. Vietinių žuvies resursų ateities perspektyvos, manau, gana liūdnos, jeigu tų paukščių gausa nebus reguliuojama. Šiaurinėje ežero dalyje, už kilometro nuo Vaišniūnų, didelis medžių plotas atrodo kaip šerkšnu padengtas. Tenai kormoranų susibūrimo vieta, o medžiai nudžiūvę arba džiūsta apdergti jų išmatomis. Nežinau, kieno čia pareiga reguliuoti šių paukščių skaičių, bet tai reikėjo daryti jau prieš dešimtį metų.
Galimybes kitąmet atsisakyti analoginės televizijos ir sklandžiai pereiti prie skaitmeninės kanalų transliacijos lems ne tik efektyvi komunikacija ar priedėlių subsidijos, bet ir žmonių sąmoningumas bei savalaikis rūpestis savo TV įranga, teigia ekspertai.
Tyrimai rodo, kad maždaug pusė kitąmet skaitmenine televizija pradėsiančių naudotis šeimų dėl finansinių motyvų ir technologinių žinių trūkumo ketina laukti iki paskutinių dienų. Todėl 2012 m. spalio 29 d. jų televizorių ekranai užtems, o susidoroti su tūkstančių klientų antplūdžiu antenų montuotojams ar TV paslaugų teikėjams gali užtrukti daugiau nei keletą savaičių.
Gyvulių pasaulyje – viskas paprasta. Vyresni žmonės tikriausiai dar prisimena, kaip karvę tekdavo pas bulių vesti, kumelę – pas eržilą… Na, dabar prireikus tiesiog atvažiuoja veterinaras. Bet nei anksčiau, nei dabar niekas paskui veršiukui ar kumeliukui tėvo neieško.
O štai žmonių pasaulyje viskas gerokai sudėtingiau. Kažkodėl dauguma subrendusių Lietuvos piliečių, na, tokių neišmanėlių, kurie nežengia koja kojon su pažangiausiais Europos protais – ir net pavadina juos puspročiais, iki šiol tebėra įsitikinę, kad vaikui ne tik motinos, bet ir tėvo reikia.
|
