Šios dienos varduvininkai:

Šios dienos varduvininkai:

Autorius: Arminė NORKĖ (Mažulonys)

Meilė ir neapykanta

Lietuvos priešai aiškūs. Dėl draugų – čia reikalai sudėtingesni. Į kaimynus šiaurėje pažiūrėjus – latviai visą laiką nežinia kas buvo. Tarsi jie yra, bet tarsi jų nėra. Pasveikiname vieni kitus, kai proga yra, o be progos – tarsi jie neegzistuotų. Suprantama, ką iš tų latvių paimsi, tokie pat bėdžiai, o jeigu ir gyvena geriau, tai mums nedera iš tų „zirga galva“ mokytis. Beje, patys latviai dėl tokio posakio neįsižeidžia ir nežino, kodėl juos taip vadina. Girdėjau aiškinimą: todėl, kad Rygos įlanka kontūrais į arklio galvą panaši…

Skaityti toliau »

Šmeižto įteisinimas

Šito ir reikėjo laukti. Jeigu sutinkant praėjusius metus, kurie buvo paskelbti partizano Adolfo Ramanausko-Vanago metais, pasižymėjo Rūta Vanagaitė, apšmeižusi Lietuvos partizaną Adolfą Ramanauską-Vanagą, tai šiemet šmeižto neleido užmiršti Lietuvos „kultūrininkai“, skyrę Nacionalinę kultūros ir meno premiją Mariui Ivaškevičiui, 2002 m. išleidusiam romaną „Žali“, kuris pernai buvo „žmonių prašymu“ išleistas pakartotinai.

Skaityti toliau »

Apie kvotas ir raganavimus

Apsidairai ir matai, kad tavęs visiems reikia. Na, sakykim, premjeras Saulius Skvernelis susitiko su Izraelio premjeru Benjaminu Netanjahu, ir jo sakoma kalba buvo verčiama į anglų kalbą. Žurnaliūgos sujudo: kaip tai – premjerui vertėjo į anglų kalbą prireikė. 

Skaityti toliau »

Įspūdžiai iš cirko arenos

Jeigu nekaupsite savarankiškai, jūsų pensija bus maža. Netgi labai maža. Gyvensite skurdžiai. Kaip dabartiniai pensininkai, tie, kurie dirbo, bet ne tie, kurie vadžioje arba šalia to lovio buvo, Bet dabar valstybė suteikia jums šansą… Kažką pasididinti. Tik ne tai, apie ką kai kurios pagalvojote („to“, kai į pensiją išeisite, nebereikės), o būsimą pensiją. 

Skaityti toliau »

Ar tikrai blogiau – kai kam geriau?

Nors sakoma, kad ne vien maistu žmogus gyvas, bet pirmiausia, vis dėlto, pavalgyti reikia. Kadangi ir aš iš Mažulonių į Ignaliną šio to valgomo nusipirkti važinėju, tai ir nusprendžiau pasižvalgyti, kur ir kaip mus, kaip sakoma, aptarnauja. Jeigu žmogus atvažiuoja į Ignaliną autobusu, o tokių, ypač vyresnio amžiaus, vis dar gana daug, išlipus iš autobuso toli eiti nereikia: parduotuvė kitoje gatvės pusėje. Kad ten tikrai parduotuvė, kiekvienas be vargo supras, jeigu atvažiavo ryte, iki dešimtos: prie įėjimo į tą pastatą nuolat trinasi kelios išsiblaivyti nespėjusios žmogystos, iš praeinančių dar ir centų ne paprašančios, o pareikalaujančios.

Skaityti toliau »

Nepriklausomybė? Tuoj interpretuosime

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nusprendė, kad Lietuva turi suteikti leidimą gyventi užsieniečiui vyrui, kitoje valstybėje sudariusiam santuoką su tos pačios lyties lietuviu. Ta proga Lietuvos žiniasklaida daug svarstė, ar ateityje Lietuvoje bus įteisintos homoseksualios šeimos, nors, pagal Konstitucijos 38 straipsnį, santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. 

Skaityti toliau »

Laisvė, „Laisvė“ ir „stukačių“ kultas

Su tokia organizacija, kuri vadinosi „glavlitas“, kadaise teko susidurti, maždaug prieš 40 metų. Tada dirbau „Vagos“ leidykloje, o „glavlitas“ prižiūrėjo, kad „Vagos“ leidžiamos knygos atitiktų… net nežinau ką, nes jokių rašytinių nurodymų, kaip turi būti rašoma, nebuvo. Tiesiog, kad teisingai būtų rašoma.

Skaityti toliau »

Gera Kiaulės metų pradžia

Laikas pradėti ruoštis Velykoms. O ką, Kalėdoms nuo Vėlinių ruošėmės, tai Velykoms pats laikas… Ak, tiesa, dar Impotento diena laukia, Valentino arba meilės (kartą metuose) vardu vadinama. Juk šiuolaikiniam lietuviui nesvarbu, ką švęsti, svarbu švęsti. O paskui skųstis, kad mažai moka. Būčiau darbdavys, už tokį darbą, koks buvo tarpušvenčiu, visai nemokėčiau.

Skaityti toliau »

Vau, koks „čeris“!

Šventės taip metų pabaigoje susiklostė, kad šiemet nebesusitiksime. Tai ta proga galima pasvajoti apie tai, kaip gyvensime kitais metais. Rašau „pasvajoti“ todėl, kad kaip bus iš tikrųjų – dar niekas nežino. Beje, gyvenimas dažnai pasirodo esąs kur kas liūdnesnis, negu svajonės, kurių irgi linksmomis nepavadinsi.

Skaityti toliau »

Žmogus – kaip skuduras kojoms nusivalyti

Į Briuselį susirinkę transporto ministrai nusprendė, kad jiems nusilengvinti ant daugumos Europos Sąjungos gyventojų nuomonės, ir nutarė, kad kaip sukiojome laikrodžių rodykles du kartus per metus, taip ir sukiosime. Dar mažiausiai trejus metus, iki 2021-ųjų. Ir tada ponai dar surinks nuomones ir spręs, sukioti ar nesukioti.

Skaityti toliau »

Aklas šlubį vedasi

Rodos, jau nemenką amželį nugyvenau, bet mano nuomonės dar nė karto niekas neklausė. Ne, apie tai, kokia kokio nors gėrimo pakuotė man labiausiai patinka, kokią prekę labiausiai esu linkęs pirkti – tokių anketų internetu vos ne kas savaitę gaunu. O štai kad paklaustų ko nors rimtesnio – koks politikas man prie dūšios ar už kurią partiją balsuočiau – ne, tai visokių gaidžių nedomina.

Skaityti toliau »

Gyvenimas be valdiško cenzoriaus

Sekmadienį per „Panoramą“ sužinojau, kad popiežius Pranciškus, lankydamasis Lietuvoje, palinkėjo „gerų pietų“. Nebūčiau pats girdėjęs, kaip jis linkėjo „skanių pietų“, neprisiminčiau, kaip tada buvo džiaugiamasi tokių palinkėjimu, būčiau patikėjęs. 

Skaityti toliau »

Viskas vardan to žmogaus

Įdomūs dalykai mūsų Lietuvėlėje dedasi, kartais ne visai suprantami, ne visai paaiškinami ir todėl dar įdomesni. Štai, sakysim, laukiau, kada naujas sveikatos įstaigų reformos variantas pasirodys. Penktadienį sulaukiau, viename portale, skaitomiausiame, kaip jis pats save reklamuoja, pasirodė nemažas straipsnis. Užmečiau akį, sakau sau, vakare ramiai perskaitysiu…

Skaityti toliau »

Bomba po valdžios pamatais

Suprantu, kad ši tema daugeliui jau nusibodo, bet kartu man atrodo, kad bus pakankamai tokių, kurie mane supras. Taigi, praėjusią savaitę buvau poliklinikoje. Gydytoja išrašė vaistų. Ir vėl, jau turbūt reikia sakyti – kaip įprasta, iki šiol jų nusipirkti nepavyko. Vaistinėje, kurioje paprastai perku vaistus, jų neturėjo, ir dar pasakė, kad kitoje vaistinėje, esančioje patogioje vietoje, tokių vaistų irgi neturi. Ir prasidėjo ieškojimas…

Skaityti toliau »

Vaikai kaip prekė

Ir vėl buvo proga rašyti ir šnekėti apie tai, kas „sukrėtė visą Lietuvą“. Man atrodo, kad ši frazė gerokai nuvalkiota ir net praradusi savo prasmę. Nežinau, kaip jūsų, bet manęs visi tie sukrėtimai dažniausiai nejaudina, nes yra pakankamai savo problemų, o ir kokia nors tragiška istorija tokia dažniausiai tampa tik tada, kai paliečia tavo artimuosius ar bent pažįstamus. Galų gale, juk tūkstančiai žuvusių kur nors tolimoje šalyje per žemės drebėjimą ir mūsų žurnalistams rūpi kur kas mažiau, negu pora jaunų girtuoklėlių, užsimušusių Žemaitijos ar Aukštaitijos keliuose…

Skaityti toliau »

Apie „maistelį“, „pinigėlius“ ir skystą duonelę

„Maisto bankas“ renka maistą. Gal reikėtų sakyti – „maistelį“, kadangi ir pensijos „pinigėliais“ gaunamos. Teisingai, norint menkumą pabrėžti, reikia mažybinius žodelius naudoti. Prezidentė ragina aukoti, valdžios vyrai ir moterys (minėti vien tuos arba kitas – vos ne nusikaltimas) ragina aukoti. Televizijos rengia aukojimo maratonus – irgi geras dalykas, atlikėjai už dyką atlieka, honoraro nereikia mokėti. Visi laimingi, kad kartą, o kiti ir daugiau kartų metuose kažką sušelpė. Šaunuoliai. Valstybininkai. Visuomenininkai.  

Skaityti toliau »

„Patriotai“ visada ką nors gelbsti

Šildymas brangsta, nes brangsta biokuras. Taigi ir malkos. Visuomenė pasipiktino kirtimais, vykdomais Labanoro giroje, ir Vyriausybė sustabdė plynus kirtimus. Vyriausybės planuose – Pabradės poligono plėtimas, o tam reikės plynai iškirsti kažkiek hektarų miško. Štai ką turime šiandien. Iš tikrųjų, dar taip neseniai mums buvo aiškinama, kad perėję prie pigaus ir ekologiško biokuro, gyvensime šiltai ir pigiai. Ką gi, valdžia dar kartą mus apmovė. Žinoma, patys kalti: ne maži esame, o taip mėgstame pasakėles.

Skaityti toliau »

„Esame gundomi užmiršti tėvų kančias“

Būtų gražu, baigiant prisiminimus apie Šventojo Tėvo vizitą Lietuvoje, apie ką nors lengvesnio pakalbėti. Na, sakysim, kaip popiežius Kaune atsisveikindamas su tikinčiaisiais palinkėjo: „Skanių pietų!“ Bet ir tai šiais laikais nėra sveikintina: Lietuvoje valgyti reikia ne skaniai, o sveikai. Bet tegul nepliurpia man visokie sveikuoliai, kad sveika gali būti skanu, nes nieko nėra skaniau už ant žarijų keptą (!) riebų (!) mėsos gabalą. Nebent du gabalai.

Skaityti toliau »

Kaip popiežius žurnalistus nuvylė

Vertėtų prisiminti, apie ką rašė mūsų žiniasklaida Šventojo Tėvo vizito Lietuvoje išvakarėse. Ogi apie tai, jog užsienio žiniasklaida visų pirma tikisi, kad popiežius Lietuvoje kalbės apie seksualinį priekabiavimą. Štai taip: svarbiausia, ko užsienio žurnalistai tikėjosi, tai visai ne Sibiras, visai ne vieškeliu (o ne tiltu, kaip dabar pabrėžiama), kuriuo buvo einama iš Rytų į Vakarus ir iš Vakarų į Rytus, ilgai buvusi Lietuva, o tik antras galas.

Skaityti toliau »

Naujų pažadukų belaukiant

Gal ir reikėjo pakalbėti apie Šventojo Tėvo vizitą Lietuvoje. Bet apie tai jau daug pasakyta, turbūt viskas parodyta. Gal po kiek laiko, kai įspūdžiai ir mintys susiklostys, kai praeis šventinė nuotaika, galima bus kai ką pasakyti, juoba popiežiaus vizitas sutapo su Lietuvos žydų genocido atminimo diena, užgožė ją, ir tai kai kam labai nepatiko. Bet – palaukime.

Skaityti toliau »

Sveikuolių ir šiaip šarlatanų Lietuva

Praėjusį sekmadienį buvo tarptautinė ozono sluoksnio apsaugos diena. Ar prisidėjote prie šio sluoksnio išsaugojimo? Kokiu būdu galėjote tai padaryti? Ogi labai paprastu. Kovotojai už gyvūnų teises ir už vegetarizmą aiškina, kad tarp valstybių, pirmaujančių ardančių tą sluoksnį, yra Naujoji Zelandija, nes joje daug karvių, o karvės išleidžia iš savo vidurių daug dujų. 

Skaityti toliau »

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje