Gera šiais laikais būti girtuokliu ar tinginiu. Jeigu viską prageri, visada gali tikėtis kokios nors naudingos akcijos, kokios nors paramos, kurią tau skirs dosni valdžia, žinoma, kitų sąskaita. Jeigu geri ir nedirbi, o kitaip paprastai nė nebūna, nes darbas trukdo gerti, tau bus mokama pašalpa, kad galėtum oriai gyventi.

Nežinau, kaip jūs, bet aš visiškai neklausau raginimų pirkti prekę lietuvišką. Jeigu Lietuvoje laikomasi Europos Sąjungos standartų, tai ir kitose šalyse jie privalomi. Tad atėjusi į parduotuvę, žiūriu, kas pigiau. Ir jeigu pigesnį produktą nusipirkusi įsitikinu, kad jis skoniu niekuo nuo brangesnio nesiskiria, tai ir toliau jį perku. Ir, žinote, kažkodėl prastesnių už lietuviškas neaptikau. 

Turime naują, jau septynioliktą per 26 nepriklausomybės metus, sveikatos ministrą, kuriam 33 metai ir kurio vardas ir pavardė – Juras Požela. Jis pakeitė Rimantę Šalaševičiūtę, kuri labai greitai atsistatydino po to, kai pasakė davusi gydytojui kyšį. Tiesa, kai kas teigia – prisipažino, o kai kas – kad čia jokio prisipažinimo nėra, nes, viena, jos tuo iš anksto niekas nekaltino, antra, šitaip ji norėjusi pridengti tai, kad ne ji kyšį davė, o jai davė, o gal ji reikalavo… 

Kaip gera yra dirbti mažai, o uždirbti daug. O ką daryti, jeigu mažai dirbant ir moka mažai? Tada belieka viena išeitis – streikuoti. Kaip dabar daro kai kurie mokytojai. Šiaip jau tų mokytojų pasiklausius verkti norisi. Atlyginimai jų tokie menki, kad belieka reikalauti iš valdžios didesnių atlyginimų ir mažesnių klasių. Kitaip tariant, kad mažiau mokinių reikėtų mokyti. Idealus variantas būtų vienam mokiniui – penki mokytojai, bet streikuojantys to nereikalauja.

Gal prisimenate – kažkada viena televizija buvo nufilmavusi savo laidų vedėjus ir paskui nuolat rodė juos rėkiančius: „Pavasaris!“ Tačiau tada pavasaris vis tiek anksčiau neatėjo. Šiemet irgi, nors visi šneka, kad tuoj bus šilta, nes pasaulis atšilo, šilumos, atrodo, sulauksime ne anksčiau kaip kitais metais.

Kažkaip netyčia susivokiau: o juk iki Lietuvos Nepriklausomybės akto paskelbimo šimtmečio vos pora metų beliko. Ko tik per tą šimtmetį nebuvo: ir ramaus gyvenimo, ir karų, ir okupacijų… Kol kas daugiau okupacijų, negu nepriklausomybės metų. Ir dabar nepriklausomybė kartais truputį ne tokia atrodo. Ne, esame laisvi, kaip mums valdžia nuolat primena, visada galime važiuoti, kur tik širdies geidžia…

Mažulonių miške gyvenimas ramus. Tiesa, seno miško aplinkui beveik nebeliko, bet gyvūnija nuo to menkai tepasikeitė. Štai gyvačių čia niekas nėra matęs. Šernų užtenka, čia tai tiesa, jeigu tyliai eisi, gali bemiegančiam beveik ant nugaros užlipti, ir dar nežinia, kuris labiau išsigąs – tu ar nuo tavęs sprunkantis kriuksius.

Kartkartėmis, nors ir ne kasmet, tai vienur, tai kitur susirenka pasaulio valdovai. Teisingiau, ne visai valdovai, bet tie, kuriems valdyti priklauso pagal pareigas, nes tie, kurie iš tikrųjų mus valdo, į jokius susirinkimus nevažinėja.

Popiežius Pranciškus vėl paragino Europą priimti pabėgėlius. Tai šiemet jis padarė dar kartą. Pernai jis ragino kiekvieną parapiją priimti po vieną pabėgėlių šeimą ir pasakė, kad taip pasielgs dvi Vatikano parapijos. Na, Vatikano parapijos galėtų, jeigu joms taip patinka, ir po daugiau musulmonų priimti. Vatikanas savo turtais seniai garsėja. Tai ne kokia nors vargšė Lietuvos parapija, kuri nežino, kaip pinigų migrantų (o tokių tikrai daugiau, negu pabėgėlių) priėmimui prasimanyti.

Sako, kad tvarka valstybėje priklauso nuo to, kokia valdžia. Jeigu valdžia nemeluoja, nevagia ir apskritai savo elgesiu pavyzdį žmonėms rodo, tai ir žmonės panašiai elgiasi. O jeigu atvirkščiai – na, tada patys suprantate. Tiesa, dar sakoma, kad kiekviena tauta turi tokią valdžią, kokios nusipelnė, mūsų atveju – kokią pati išsirinko, tačiau šį kartą kalba ne apie tai.

Štai ir dar vieneri metai nugyventi. Kažin, ar verta daug šnekėti apie tai, kokie jie buvo? Tai jau aprašė visi, kurie tik netingėjo ir kuriems tai priklausė pagal pareigas ar „pašaukimą“, kitaip tariant, tie, kurie turėjo kažkokių sumetimų. Čia galima prisiminti euro įvedimą. Pasiklausius, ką apie tai radijas ir televizija kalba, paskaičius spaudą, daugiausia, žinoma, elektroninę, nes spausdinta vis geriau gyvenančioje Lietuvoje daug kam tampa neįperkama, o gal tiesiog neįdomi, galima sutikti, kad euro įvedimas tikrai buvo naudingas.

Išgirdau, teisingiau, perskaičiau man negirdėtą dalyką: pasirodo, rašau, kad Vilniuje sėdinti valdžia yra prasta, o Ignalinoje sėdinti – visais rūpinasi. Pirmiausia – apie Ignalinos valdžią. Apskritai bet kokia valdžia, čia jau mano nuomonė, gera tada, kai netrukdo žmonėms gyventi. Ignalinos valdžia man netrukdo. Antra, valdžia yra gera, kai visos jai pavaldžios įstaigos ir įmonės dirba gerai. 

Aną savaitę Marytė ir Ignalinietis, perskaitę MI straipsnį apie savivaldybės darbą, šiek tiek padiskutavo sena tema (interneto svetainėje www.mignalina.lt – red. past.): ar rūpinamasi paprastais gyventojais? Pirmiausia tokia mintis atėjo į galvą: o kodėl reikėtų rūpintis paprastais, o ne visais gyventojais? Kodėl reikia išskirti paprastus, ir kas apskritai tie paprasti? Ar paprastas reiškia prastas? Ir kaip paprastas ar prastas tapo tokiu?

Ne šiaip sau vienas garsiausių Biblijos epizodų pasakoja apie tai, kaip Kristus išvarė prekeivius iš šventyklos. Šimtus, tūkstančius kartų varyti iš šventyklos, jie vėl grįžta į ją ir vėl bando išdėstyti joje savo prekes. Dabar, kai iki Kalėdų dar visas mėnuo, tai labai aiškiai matosi: Kalėdos – tai tokia šventė, kai visi daug visko perka. O perka todėl, kad yra nuolaidų. Kad tai ne vien nuolaidų šventė – jau senokai pamiršta, nuo tada, kai pas mus įsigalėjo laisvė ir demokratija. Laisvė kiaulėms lipti ant altoriaus.

Prieš keletą dienų Lietuvos gyventojai buvo pasidalinę į dvi stovyklas. Vieni aiškino, kad jie jaučiasi nesaugūs, kai laisvėje vaikštinėja pilietis Igoris Molotkovas, pavogęs iš policininkų Kalašnikovo automatą. Kiti, kaip šiai grupei įprasta, aiškino, kad čia nieko tokio, jie apskritai nieko nematė ir nežino, todėl jaučiasi saugūs.

Paryžiuje per vieną vakarą – šeši teroro aktai. Apie 130 žuvusių, apie 250 sužeistų. Lietuvoje rasizmu apkaltinta Seimo narė Dalia Teišerskytė, papasakojusi, kaip jai skrendant lėktuvu teko sėdėti „tarp negro ir klozeto“. Mat negras buvo toks girtas, kad prisišlapino į kelnes. D. Teišerskytės kolegos liberastai paskubėjo apkaltinti ją rasizmu: apsišlapinusį negrą ji turėjo vadinti juodaodžiu.

Rodos, dar nesena valdžia, o dantų neturi. Nors, kita vertus, tai, kad valdžia bedantė, su jos atstovų dantų problemomis nesusiję. Gal net atvirkščiai, ponai viršininkai taip savo burna rūpinasi (visomis prasmėmis), kad visa kita jiems nerūpi. Kražių žudynės, mano nuomone, visai ne policijos problemas, kaip sakoma, apnuogino. Ką ten galėjo padaryti policija?

Aną savaitę pirkau gerą bryzą rūkytų lašinių. Tikrai skaniai rūkyti, su kmynais. Paskui pagalvojau – gal reikėjo luktelėti, gal būtų atpigę – po to, kai laisvoji žiniasklaida triukšmingai paskelbė kažkokių mokslininkų tyrimus, esą perdirbta mėsa sukelia vėžį ir šiaip kenkia sveikatai. Nieko naujo tie mokslininkai nesugalvojo. Tiesa, iš pradžių dar norėjau pavadinti juos šarlatanais, bet susilaikiau: juk mokslo pasaulyje faktų, kai užsakomi ne tik kokie nors tyrimai, bet ir jų rezultatai, per akis.

Šeštadienį per vieną televiziją šnekėjo psichologas: girdi, atėjo ruduo ir visą Lietuvą apėmė depresija. Tai va, o dar skundžiamės, kad blogai gyvename: juk seniai žinoma, kad visos depresijos – nuo dyko buvimo. Bet mūsų aukštosios mokyklos (kokios jos aukštosios, bet tiek to) priveisė tiek visokių dykaduonių, tarp jų ir psichologų, kad tie turi rasti užsiėmimą. Štai ir rado: tautą nuo depresijos reikia gydyti. O tai ji tokia liūdna…

Migrantų problema neduoda Lietuvos valdžiai ramiai miegoti. Atrodo, po to, kai paaiškėjo, kad migrantai į Lietuvą ne tik nesiveržia, bet ir varu pas mus jų neatvarysi, reikėtų džiaugtis: nėra migrantų – nėra problemų. Bet ne, mūsų valdžia pradėjo aimanuoti, kad Lietuva blogai prieš Briuselį atrodys. Kodėl – neaišku,  nes Lietuva, teisingiau, jos valdžia (už visą Lietuvą tik kokie nors gaidžiai giedoti gali) labai migrantų nori, o šie nenori, tai ir viskas tuo turėtų būti baigta. Tegul vokiečiai ir švedai jais džiaugiasi.

Ar žinote, kad vyksta Seimo rudens sesija? Atvirai pasakius, kai pagalvojau, supratau, kad tikrai vyksta, ir jau gana seniai. O ką seimūnai per tą laiką nuveikė, arba ko nenuveikė, – čia jau labiau galvą pasukti reikia. Na, Seimas generalinio prokuroro nepaskyrė. Teisingiau, generalinės prokurorės, nes generalinio prokuroro jis nepaskyrė vasarą. Dabar visi „centriniai“ apžvalgininkai rungtyniauja tarpusavyje, kuris šmaikščiau šį Seimo ir Prezidentės Dalios Grybauskaitės nesutarimą pakomentuos – konfliktu ar atviru karu pavadins.