Briuselis kol kas nusprendė, kad pabėgėlių priėmimas kol kas nebus prievartinis. Kai kurios šalys jau pasakė – ne, nepriimsime nė vieno. Lietuva parodė pasiryžimą dalintis šia našta su kitomis valstybėmis. Ir net pasakė, kad priims ne du, o du su puse šimto pabėgėlių.

Mūsų valdžia nusprendė, kad mes galėsime priimti du šimtus pabėgėlių iš Afrikos. Mes – tai nereiškia, kad juos priims ir valdžia savo Turniškėse. Valdžia nuo tokių atvykėlių sugebės apsisaugoti, o kas laukia Lietuvos, ypač žinant, kad gerą priėmimą pajutusių afrikiečių plūstelės dar gerokai daugiau.

Tai jau įprasta: praeina rinkimai, į valdžią ateina kiti, suformuoja savo vyriausybę… ar saviškių vyriausybę? Na, čia kaip kas supranta. Žodžiu, susėda ministrai į savo ministerijas ir pradeda dirbti.

Mūsų valdžios vyrai vėl turi rūpesčių. Ne valdžios vyrai būtų, jeigu vieni kitiems tų rūpesčių sukurti nesugebėtų. Štai gynybos ministras Juozas Olekas buvo apkaltintas tuo, kad nepaskubėjo dalyvauti AN-2 pilotų gelbėjimo operacijoje. Apskritai tai, galų gale, praėjus vos ne mėnesiui, paaiškėjo, kad viskas buvo daroma taip, kaip reikia, kitaip tariant, pagal instrukcijas. 

Kremlius nusprendė… Atsiprašau, Briuselis nusprendė, kad Lietuva turi priimti du šimtus migrantų, ir apsvarstyti dar penkių šimtų migrantų, pasiprašiusių politinio prieglobsčio, prašymus. Jeigu Lietuva nuspręs atsisakyti tų penkių šimtų prieglobsčio prašytojų, ji turės argumentuotai pasiaiškinti, kodėl ji nėra solidari su visa Europa.

Sekmadienį kai kas paminėjo tolerancijos dieną, dar vadinama tarptautine diena prieš homofobiją. Išvakarėse, šeštadienį, iškrypėliai mitingavo Vilniuje, ant išniekintų liuteronų kapų prie Santuokos rūmų ir katalikų šventovės – Vilniaus katedros – pašonėje.

Kam Lietuvai švietimo ir mokslo ministras? Juk valdžia mano, kad galima ir be jo apsieiti: premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad jeigu „darbiečiai“ nepasiūlys kito kandidato vietoje Prezidentės išbrokuoto Vydo Gedvilo, iki naujų Seimo rinkimų, tai yra, dar metus, galima apsieiti ir be tokio ministro. Na, jeigu galima apsieiti metus, tai gal apskritai galima apsieiti? Šiek tiek pinigų susitaupytų, mažiau reformų būtų.

Partijos išsirinko naujus (senus) vadus ir kuriam laikui pritilo. Neilgam – Seimo rinkimai jau kitais metais ir reikia suskubti kuo daugiau prižadėti tautai, kad ta tauta kuo daugiau vienos ar kitos partijos narių išrinktų į Seimą, kur jie galėtų ketverius metus laukti kitų Seimo rinkimų ir tikėtis.

Visiškai suprantamą žiniasklaidos pasipiktinimą sukėlė recidyvistas, nuteistas 23 (dvidešimt trečią) kartą – šį kartą už tai, kad rašė grasinamus laiškus teisėjams ir prokurorams. Manau, tuo piktinasi ir teisėjai bei prokurorai. Ir juos suprasti galima: kam malonu gauti tokius laiškus? Žinok, o gal grasinimai tikrai bus įvykdyti.

Europoje mes daugelyje sričių ne paskutiniai, o bent jau priešpaskutiniai. Negana to, mes ne vienoje srityje netgi pirmaujame. Sakysim, esame tarp tų, kurie per metus daugiausia dienų nedirba. Mūsų vaikučiai nuo tėvelių irgi neatsilieka. Jie irgi Europoje – tarp tų, kuriems per metus mažiausiai dienų į mokyklėlę reikia eiti.