Autorius: Pranas ZUBRICKAS

Ūkininkų naujienos

Ar pažįstate „šokoladinį“ vijoklį – akebiją?

Kasmet, atėjus pavasariui, daugumai egzotikos modernių augalų kolekcionieriams norisi išbandyti naują augalą, kuris būtų dekoratyvus, ištvermingas žemai temperatūrai, vartojamas maistui arba bent turėtų vaistinių-gydomųjų savybių. Dar neseniai rašiau, kad mūsų klimato sąlygomis galima užauginti plunksnalapį lekėčių su valgomais riešutėliais. Maniau, kad praktiškai ieškant naujos genties floros atstovų su valgomais vaisiais ir pakeliantį didelius šalčius – rezervai išsemti.

Skaityti toliau »
Ūkininkų naujienos

Pasitinkant pavasarinę mugę

Šį šeštadienį Ignalinoje šurmuliuos kasmetinė tradicinė pavasario mugė. Dauguma jau iš anksto suplanavę, kokių tautodailės dirbinių, maisto gaminių ieškosime, kokių sodmenų reikės mūsų sklypuose. Trumpai priminsiu, į kokias vaismedžių ir vaiskrūmių veisles reikėtų atkreipti dėmesį, kurios labiausiai tinka mūsų regiono sąlygoms, kad nepasiklystume sodmenų jūroje. 

Skaityti toliau »
Ūkininkų naujienos

Gal pabandom užsiauginti batatų?

Globaliai šiltėjant klimatui ir mūsų geografinėje juostoje atsiranda vis daugiau entuziastų, savų sklypų valdose norinčių auginti egzotinių (pagal S. Obelevičių – modernių) augalų. Praėjusio mėnesio sodybos skyrelyje rekomendavau susidomėti šeferdijos kultūra. Šį kartą norėčiau retųjų augalų entuziastus paraginti paeksperimentuoti, bandant užsiauginti batatų.

Skaityti toliau »
Ūkininkų naujienos

Ar pažįstate šeferdijas?

Kai žiema sparčiai artėja prie pabaigos, daugumos gamtos gėrybių mylėtojų mintys sukasi apie darbus, kuriuos jau turime atlikti, kokias naujas kultūras norėtus turėti savo sklypuose. Norėčiau sodininkus supažindinti su dar menkai mums žinomu augalu – šeferdija. Ji turi daug sinonimų: buivolo (bizono) uogos, kiškio (zuikio) uogos, „muilinės uogos“, ,,amerikietiškieji šaltalankiai“, „Nebraskos  serbentai“.

Skaityti toliau »
Ūkininkų naujienos

Ar į ūkininkų laukus ateis medicininės kanapės?

Kadaise mūsų šalis garsėjo pluoštiniais linais, bet jų šiandien praktiškai neliko. Pradėjo ūkininkai auginti linų veisles, iš kurių spaudžiamas sėmenų aliejus. Vertingam aliejui žemės ūkio konsultantai siūlo auginti netradicinę kultūrą – sėjamąją judrą. Bet tradiciškai dažniau auginami rapsai, o eksperimentuoti su netradicinėmis kultūromis,  kur didesnė rizika, ūkininkai nelinkę. Buvo vienu metu aktyviai siūloma auginti pluoštines dilgėles, bet jokio proveržio nesulaukta.

Skaityti toliau »
Ūkininkų naujienos

Ar alksnialapė medlieva konkurentė šilauogei?

Praėjusio mėnesio ,,Sodyboje“ skaitytojai buvo plačiai supažindinti su labai visiems mėgstama kultūra – šilauogėmis. Jų auginimu ir uogų vertingumu niekam nekyla abejonių.  Bet pastaruoju metu retų kultūrų mėgėjų ir sodo ekspertų dėmesys krypsta į naują, dar retai kultivuojamą vaiskrūmį – alksnialapę  medlievą. 

Skaityti toliau »
Gyvenimas

Pasitinkame baltąją žiemą

Nepastebimai slenka paskutinės kalendorinio rudens dienos. Visų mūsų mintys jau sukasi, kokia bus šių metų žiema, nes ruduo – jau istorija. Negalima peikti šio rudens bent mūsų regione, tik pajūryje ir artimuose jam regionuose keletą kartų siautėjo uraganai, škvalai. Žiemiški orai bandė įsigalėti spalio pabaigoje, bet ruduo nepasidavė provokacijai ir vėl ilgai džiaugėmės gana maloniu vasarišku rudeniu. Dabar, regis, žiema ruošiasi rimtai ateiti. Seniau nuspėti, kokia bus žiema, buvo gana nesunku.

Skaityti toliau »
Dienos

Sudie, vasara, sveikas, rudenėli

Pusę metų, nuo balandžio vidurio trukusi vasara, mus džiugino šiltais  orais. Dabar jau, matyt, tikrai ji užleis  pozicijas rudeniui. Popiežiaus Pranciškaus vizito metu Lietuvoje atvėsusius orus, ponas Dievulis galėjo dar palaikyti šiltus, tačiau rudeniškas lietutis ir vėsa tikintiesiems buvo lyg ir savotiškas pašventinimas. Taigi, tris vasaros tipus – fenologinę, kalendorinę ir astronominę – pragyvenome, o ketvirtos, „bobų vasaros“, ko gero, šiemet gal ir neturėsime. Pavydėkime patys sau, kad turėjome tokią išskirtinę vasarą.

Skaityti toliau »
Aplinkosauga

Lietuvoje adaptuojasi vabzdys maldininkas

Šiltėjant klimatui, vis daugiau gyvūnų ir augalų iš pietinių ir rytinių kraštų natūraliai plinta ir mūsų krašte.  Jau nebesistebime, kad nuolat gyvena ir peri kormoranai, atklydę iš Pietų Europos. Galima pagalvoti, kad jie nuo seno pas mus gyvena. O jie pirmąkart užregistruoti perintys tik prieš 19 metų. 

Skaityti toliau »
Ūkininkų naujienos

Ar neperkelsime į savo sodus šeivamedžio?

Mūsų krašte turime daug vertingų augalų rūšių natūralioje gamtoje, kurie tarsi prašosi, kad būtų perkeliami į sodybų sklypus. Vienas tokių floros atstovų – juodauogis šeivamedis. Pasaulyje šeivamedžių gentyje priskaičiuojama apie 25 rūšis. Lietuvoje be juodauogio, dar sutinkami raudonuogis ir žolinis  šeivamedžiai.

Skaityti toliau »
Kaimo naujienos

Ar auginsime kailinius žvėrelius

Pastaraisiais metais daug pokyčių vyksta agroversle. Nebeauginame pluoštinių linų, bet labai energingai ruošiamasi auginti kanapes, labai sparčiai mažėja cukrinių runkelių plotai, dėl afrikinio maro neaiškios kiaulių ūkio perspektyvos. Labiausiai pesimistinės nuotaikos vyrauja tarp kailinių žvėrelių augintojų. Visokio plauko aktyvistai ne tik mūsų šalyje, bet ir daugelyje valstybių aktyviai reiškiasi, kad visai būtų uždrausta veisti kailinius žvėrelius ir žudyti juos dėl kailio.

Skaityti toliau »
Gyvenimas

Kultūrinių augalų sėjomaina

Stipriai vėlavęs pavasaris kovą, su kaupu savas pozicijas atsiėmė balandyje. Gamtoje vykstantys procesai, ypač augalijos vegetacija, lenkia daugiamečius stebėjimo vidurkius savaite ir daugiau. „Sodybos“ priede (balandžio 17 d. numeryje) gamtos gėrybių puoselėtojams patarėme, kiek daržovių, vaiskrūmių ir vaismedžių reikia turėti savo sklype vienam asmeniui ar visai šeimai. Dabar, kai intensyviai sėjamos, sodinamos kultūros, svarbu žinoti, ką po ko sodinti ar sėti, kad gautume gausų derlių, neplistų ligos ir kenkėjai, nebūtų alinama žemė. 

Skaityti toliau »
Dienos

Pavasaris didina apsukas

Džiaukimės šiųmečio balandžio orais. Tiek saulėtų dienų, gana šiltų orų ne kasmet pasitaiko. Tai džiugina ir kartu neramina, nes po Velykų beveik nebuvo rimtai šaltų naktų: ar tik šalnos neužklups į gegužę? Nugriaudėjus griaustiniui ir palynojus šiltam lietui, gamtoje vykstantys procesai pajudės dar didesniu pagreičiu. Pradėjus žaliuoti berželių pumpurams, netruks ir gegutė užkukuoti. Mano sodyboje Ažušilėje jau ilgai laikosi gegutės kukavimo pradžios rekordas – balandžio 19 d. Gal šiemet jis bus pagerintas?

Skaityti toliau »
Gyvenimas

Neatidėliotini pavasario darbai

Po šv. Velykų pagaliau atkeliavę šilti orai, gamtos gėrybių puoselėtojus privertė iš būstų, uždarų erdvių išeiti į gamtą, lauką. Kaip ir buvo galima prognozuoti, po šaltoko kovo balandis kompensuos šilumos trūkumo „nuostolius“. Per keletą dienų išnyko visos žiemos sniego sankaupos, kurių didelių ir nebuvo. Beliko vandens telkiniams išsivaduoti nuo paskutinių ledo šarvų. Su kiekviena diena vis daugiau atgimstančios gyvybės įvairovės tiek vietinės faunos, tiek iš žiemaviečių grįžtančių sparnuočių.

Skaityti toliau »
Gyvenimas

Rekviem žiemai, odė pavasariui

Bemaž visą kovą žiema, su retomis išimtimis, nenorėjo įsileisti pavasario. Bet kovas baigiasi ir žiemai atėjo galas. Tenka pastebėti: tie klimatologai, kurie dar neseniai visais kanalais mus gąsdino visuotiniu sparčiu klimato atšilimu visoje Žemėje, po šios žiemos pritilo. Svariausias argumentas – dėl klimato  atšilimo sparčiai tirpsta ledynai tiek poliariniuose ašigaliuose, tiek kalnuose.

Skaityti toliau »
Gyvenimas

Skubėkime iškelti inkilus, sparnuočiai grįžta

Kai šiemet labai vėluoja pavasaris, dar nevėlu kelti inkilus daugumai paukščių. Gal tik pelėdoms vėloka, nes jos jau kovo pradžioje kėlė tuoktuves ir pasirinko lizdavietes. Pasigaminti inkilų nelabai sudėtingas darbas, o jei nėra galimybių, galima jų įsigyti buvusioje Ignalinos miškų urėdijoje arba nusipirkti internetu.

Skaityti toliau »
Gyvenimas

Pro šalčio užkardas girgždėdamas atrieda pavasaris

Baigiasi kalendorinė žiema, o už lango tarytum viduržiemis. Skirstymas į metų laikus vis labiau nebeatitinka prasmės. Kovas jau tampa žiemos mėnesiu, rugsėjis – vasaros tęsiniu, gruodis – rudeniu. Daug buvo kalbama, kad iš mūsų regiono dingsta žiemos. Nieko panašaus, niekur jos nedingo ir, matyt, nedings. Kai pas mus vyravo kelių laipsnių šaltukai, nuo mūsų tiek šiauriau ir piečiau, tiek į rytus ir vakarus spaudė, galima sakyti, rekordinės žemos temperatūros, siautėjo pūgos. Tų šalčių likučiai užkabino ir mus.

Skaityti toliau »

Orai Ignalinoje

Reklama ir skelbimai svetainėje