
Grįžk į Pabaltį
Gimtinės slėpiniai mus lydi visą gyvenimo kelią. Nuo namų slenksčio pažintas dangus, giliai įkvepia sudėtingiausiomis akimirkomis ir, kaip mama, nuolatos dengia mus neregima apsaugos skraiste.
Gimtinės slėpiniai mus lydi visą gyvenimo kelią. Nuo namų slenksčio pažintas dangus, giliai įkvepia sudėtingiausiomis akimirkomis ir, kaip mama, nuolatos dengia mus neregima apsaugos skraiste.
Globalizacijos vikšrai važiuoja per mūsų gyvenimus, keisdami vakarykščios dienos džiaugsmus ir žavesį į liūdnoką nustebimą. Jūs pasakysite, kad viskas keičiasi, vyksta amžinas judėjimas. O keliaujančiam
„Tolumos, tolumos! Platumos, platumos! Amžinos amžinu laiko srovenimu. Jūs – neaprėpiamos. Jūs – neužmatomos. Sako, kad jus ir vadina gyvenimu“… Just. Marcinkevičius Su Justino Marcinkevičiaus
Beglobių gyvūnų problemos tęsiasi ir visai nesvarbu koks metų laikas. Nemažėja bedalių skaičius apskrities prieglaudose. Kai kurių šeimininkų žiaurus elgesys su savo augintinias vis dar
Išnykusių Lietuvos dvarų istorija mena apie save įvairiais radiniais, ženklais ir nutolstančiais laike senelių pasakojimais. Daug dešimtmečių sovietmečiu dvarų būties informacija buvo atkakliai, tikslingai trinama
Sosnovskio barščių istorija pakvietė redakcijos darbuotojus į Dūkštą. Jau keletą metų, patys aršiai kovodami su invaziniais augalais ir nerasdami būdo, kaip paskatinti kaimyninio sklypo savininką
Paskutiniais dešimtmečiais visame pasaulyje daug kalbėta ir kažką mėginta keisti ekologine tematika. Bet akivaizdu, kad žmogaus sąmoningumas priklauso nuo kiekvieno individualiai ir kas privalo įvykti
Jei paklaustume savęs, kodėl su muzika keliauja žmogus, rastume ne vieną atsakymą. Bet gal pats svarbiausias teiginys apie tai, visgi, liktų nutylėtas… Aistringi muzikantai sako,
Liepos 2 d. Vosiūnų parapijos bendruomenę sušaukė Petrinių festas – tradiciniai Šv. Apaštalų Petro ir Povilo atlaidai, čia vykstantys nuo neatmenamų laikų ir jungiantys kartų
Vis daugiau į negalią turinčių ir keliaujančių Lietuvoje ignaliniečių akiratį patenka „Socialinio taksi“ veikla. Tai – unikali paslauga, kuri padeda užtikrinti negalią turinčių žmonių kelionių
Vasara – atostogų metas, kada ramūs vakarai primena apie žvaigždėtą dangų ir stumteli paimti į rankas išsvajotą knygą. Taip, tikrai išsvajotą, nes daugelis esame dar
Nusistovėjusi sausra Lietuvoje tapo tikru galvos skausmu ir dar vienu išbandymu žemdirbiams, visiems daržininkams ir sodininkams. Dalyje šalies savivaldybių jau paskelbta ekstremali situacija. Į laikraščio
Laikas nenuilstamai bėga, išvesdamas brangius žmones ir gludindamas visus prisiminimus. Rugpjūčio mėnesį sukaks jau penkeri metai, kaip mūsų kraštas ir visa Lietuva atsisveikino su garsia
„Geriausiai kanklės skamba tuomet, jei meistras, instrumentui skirtą eglę randa ir nukerta po artimo netekties, su širdies skausmu ir vedimu“, – bitininkystės muziejuje, Stripeikiuose, pasakojo
Mielieji, ar turime tradicinių žolynų Rasos šventės vainikams, ar nenuvargino žvilgsniai į nuskustus iki juodos žemelės takus ir takelius?.. Pievų gėlės, kažkada džiuginusios vaikus ir
Birželio 15 d. Ignalinos viešojoje bibliotekoje pristatyta vyskupo Jono Kaunecko prisiminimų knyga „Prieš visus vėjus“. Renginyje dalyvavo pats autorius vyskupas Jonas Kauneckas, Panevėžio G. Petkevičaitės-Bitės
Gedulo ir vilties dienos renginių banga nuvilnijo per visą Lietuvą. 1941 m. birželio 14 d. Sovietų Sąjunga pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sibirą. Tuomet ištremta
Birželis pats nuostabiausias vasaros mėnuo, kada vis dar ilgėja dienos, o gamtoje jau klega jaunikliai. Nors žemdirbiai sako, kad dabartinės šalnos – pačios pavojingiausios žiemkenčiams,
Pirmasis birželio savaitgalis daugelį iš mūsų pakviečia į keliones, kuriose sugrįžta vaikystės prisiminimai. Tarsi tolimo vieškelio vingyje vėl palengva į mus artėja pažįstamas siluetas –
Gegužės 26 d., Linkmenų seniūnijos salėje vyko susitikimas su žinomu kūrėju, meniškos sielos dzūku Mindaugu MILINAVIČIUMI. Autorius susirinkusiems pristatė parodoje eksponuojamus darbus, pasidalino asmeninės biografijos
Laikui bėgant suvoki, kad patys didžiausi turtai slypi žmogaus širdyje. Tikrai, vagys jų lengvai neišvoks, nei kandys sugriauš. Jie lieka amžini laiko suvokime, neapčiuopiami materijoje,