Su vasara palydėję gandrus ir akimis išbraidę rugpjūčio dangų, ateiname į rudenį – spalvingą sugrįžimų metą, vadinamą rugsėju. Mokyklų klasėse sukrykščia vaikystės spindesys, margos svajonės,
Kas yra kultūra? Visa, kas sukurta visuomenės fiziniu ir protiniu darbu. Reikšmių, vertybių, normų ir papročių visuma, bendra vienos visuomenės nariams – detalizuoja žodynai. Daugelis
Grįžusiu lietumi ir astrų žiedais jau beldžiasi naujas rugsėjis. Tradiciškai jis kupinas šiltų susitikimų, masių šurmulio, vasaros atostogų įspūdžiais perpildytų mokyklos koridorių. Šiandienos realybė Rugsėjo
Prieš penketą dešimtmečių šiame krašte kultūros centru pulsavo aštuonmetė mokykla, kurios suolus trynė nemaža dalis laikraščio skaitytojų. Vėliau veikusi pradinė nunyko, nes jaunų gyventojų Vosiūnų parapijoje mažėjo, aktyvus visuomeninis gyvenimas pasitraukė į šešėlį. Bet kūrėsi naujos šeimos, vėl augo atžalos, gal dėl ir energingos žemaitės Editos Brukštuvienės veiklos žuvininkystės srityje, Dysnos krašte pasiliko jaunos poros, o ir ūkininkavimo gyslelę atgaivino ne vienas.
Vėl akį patraukia Amžinybės kalneliai, į kuriuos padėsime galvas visi, tik nežinia, ar užteks gyvųjų skubėjime santūrumo, kitokios laiko sąvokos – taip reikalingos tradicijų, o ne kintančios mados puoselėjimui. Etnologai primena, kad kapinės – tautos kultūros veidrodis. Pažvelkime į jį iš arčiau.
Birželis – pats nuostabiausias vasaros mėnuo: vis dar ilgėja dienos, visoje gamtoje klega jaunikliai, einame link švento apsivalymo – Joninių laužo ugnies. Lietuvos istorijoje birželis nebuvo linksmybių mėnuo (daugiau gal kruvinasis birželis), ir sovietmečio auklėtos kartos dar ilgai nežinojo tikrųjų tautos istorijos faktų.
Į laikraščio redakciją pagalbos kreipėsi viena Mielagėnų seniūnijos gyventoja (redakcijai pavardė žinoma). Moteris piktinosi Bernotų kaime gyvenančio ūkininko elgesiu, kuris jos psichinę negalią turinčiam 25-erių metų sūnui, kartais talkinančiam lauko darbuose, moka vien tik cigarečių pakeliais arba alaus buteliais. Dėl įgimtos ligos jaunuoliui draudžiama naudoti alkoholinius gėrimus, bet kas mamos klauso…
Gegužės 23-ąją, Šv. Mišių auka už gyvus ir Anapilin išėjusius kaimo gyventojus, pradėta Sekminių šventė Meironyse. Mišias aukojo Palūšės parapijos klebonas kun. Gintautas Černius. Gražus ir reikalingas susibūrimas vietiniams – užaugusiems senų, galingų medžių šlamesy, ir įvairias mintis žadinantis atvykėliui, vis dar tikinčiam – jei nors vienas žmogus puoselėja etnografinę tradiciją, ji lieka gyva.
Nuo žiedų lūžta obelų šakos, visuose sodo kampeliuose trykšta pavasario gyvybė, o mes, su dėde Jonu, ramiai kalbamės apie riedantį gyvenimą. Ir primena jis man Vinco Krėvės skerdžių Lapiną. Ramus, šviesaus žvilgsnio, su tvirtais argumentais apie žemiškos būties sąvokas.
Keleivių pervežimo problemos egzistuoja nuo viešojo transporto atsiradimo laikų. Suprantama, bričkose sėdintys ponai jautėsi laisviau nei dabartinės Lietuvos autobusų keleiviai, bet pretekstų pastaboms, labai norėdamas, galėjai rasti ir anuomet, ir šiandien. Į laikraščio redakciją skambinantys interesantai domėjosi „naujomis keleivių pervežimo taisyklėmis…“.
Sodų žydėjimą tuoj apgaubs balkšvas rūkas, ryto tyla ir laukiančių Motinų ilgesys. Joms bus visai nesvarbu, kas po mūsų kojomis sugirgždės – vieškelio akmenys ar kapų žvirgždas. Svarbiausia, Jos vėlei širdimi palies savo vaiko atneštas meilės stygas, nytis amžinosios jungties. Meilės, kurioje niekas nemiršta.
Profesinės ligos yra aktuali darbuotojų sveikatos problema daugelyje pasaulio valstybių. Jos sukelia dideles ekonomines ir socialines pasekmes, įtakoja didelį nedarbingumo dienų, invalidumo ir mirčių skaičių. Pagrindiniai statistiniai duomenys apie Lietuvos visuomenės sveikatos būklę kaupiami Higienos institute, kurio tinklalapyje galime rasti eilinius piliečius dominančią informaciją.
