Bijantys perkūnijos turi nusiteikti, kad savaitgalį kylantį karštį gali lydėti žaibai ir griaustinis. Rytoj gali būti net škvalas. Taip mus gąsdina orų spėjikai. Karščio porcija prognozuojama iki 29 laipsnių. Gegužė, atrodo, jau viršija savo kompetenciją ir braunasi į vasaros valdas. Tačiau tokia sujaukta tvarka gamtoje jau nestebina. Juk prieš mėnesį dar po sniegynus klampojom, dar sąskaitos už šildymą guli neapmokėtos, o dabar jau vidurvasario kaitra prakaitus sunkia…

Ačiū balandžiui, kuris grąžino mums pavasarį: ištirpdė sniegą, baigia išspardyt ledus (Palūšės paplūdimyje ledonešis net persirengimo kabinas nugriovė), atmerkė mėlynas žibuoklių akis, šalpusnių saulutes. Po nesvetingų sutiktuvių, atsigavę (yra ir kritusių), lizdus taiso sugrįžę gandrai. O gegužė, sako, į kiemus įžengs su vasariška šiluma. Nuo pirmos jos dienos oro temperatūra pašoks iki 25–26 ºC šilumos. Prasidės žiedų metas…

Pavasaris, ilgai kažkur valkatavęs, pagaliau pajuto savo valdžią ir sniego Ignalinoje per tris dienas neliko. Tik atskiri gūbrai dar nespėjo ištirpti. Nė potvynio nebuvo. Vakar, kaip ir buvo žadėta, oro temperatūra beldėsi į 20 laipsnių padalą. Nuo šiandien, pasak kraštiečio sinoptiko Vytauto Sakalausko, orai po truputį ims vėsti, šiandien galime sulaukti ir perkūnijos. Savaitgalį naktimis palynos, šeštadienį laikysis silpnai teigiama temperatūra. Savaitgalio dienos bus gražios, bet vėsios, vos 7–9 laipsniai šilumos. Bet vis vien jau pavasaris…

Pagaliau! Pagaliau pavasaris prisikėlė! Dar akis tik krapštinėja, bet jau keliasi, bunda, atidunda. Sniego kalnai mąžta, traukiasi, murzinais upeliais putoja. Jei šiluma, kaip žadama, įkops į 12 laipsnių aukštumą ir naktį iki nulio nenukris – tikro pavasario, jau atsikėlusio, ilgai laukti nepabos. Tad ta proga sveikinu ir viliuosi, kad žiemai kelio atgal jau nebus. Ji šiemet apgavo ne tik pavasarį, mus visus, bet suvedžiojo ir paukščius. Sugrįžo gandrai, o čia storiausi sniego patalai.

Margučiais nuriedėjo šiųmetės Velykos, o už langų – vis žiema. Nors keisk kalendorių. Pagal žiemą šiandien būtų vasario 64-oji diena. Ir artimiausiu metu dar mažai kas keisis. Nors dienomis žadami keli šykštūs šilumos laipsniai, bet naktį tebešeimininkaus minusas. Menu tarnybą svetimoj kariuomenėj prieš 40 metų Archangelsko sniegynuose.

Šiųmetė žiema parsidavė reklamos madoms. Žinomas reklaminis šūkis – perki tris, ketvirtą gauni nemokamai – panašu, tapo šios žiemos moto. Pragyvenus tris kalendorinės žiemos mėnesius, mums pridūrė ketvirtą – kovą. Šalčio ženklesnis atsitraukimas prognozuojamas tik nuo kitos savaitės vidurio, o šį savaitgalį dar, sako, užteks ir sniego, ir pūgų. Gal išrinkus naują popiežių daugiau vilties, kad jis susitars su savo Dangiškuoju Tėvu ir bent Velykoms atšils…  

Apie šios savaitės orus net penkių laikraščio eilučių gaila, nes jie niekuo neįsiminė. Pilkuma ir tiek. Nebent tuo, kad užsitęsus atodrėkiui, vis daugiau prognozuotojų, sakančių, kad pavasaris bus ankstyvas. Tegul. Bet laiko žiemai sugrįžti dar daug, kurio užtektų ir šalčiui, ir pūgoms, kuo vasaris ir garsus…

Paskutinis žiemos mėnuo šalčio iš sausio neperėmė, tačiau atitempė vežimą sniego ir paskui save dar atvilko gripą, nuo kurio Lietuvoje jau mirė 4 žmonės (vienas – mūsų rajone). Didysis gripo cunamis į rajoną atsirito tik dabar, vėliau nei kur kitur, tad gripo epidemija paskelbta tik šį trečiadienį (apie tai skaitykite šiame numeryje). Kaip mus informavo rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Regina Lisauskienė, šią savaitę visos rajono mokyklos dirba. Vienose sergančiųjų procentas visai menkas, kitur – arti ribos (mokykloje skelbiamas karantinas, kai gripuojančių mokinių skaičius viršija 20 proc.). Situacija, matyt, visiškai išryškės po poilsio dienų…

Sausis, atrodo, pateisina šalčiausio mėnesio reputaciją. Prasidėjęs lietumi, dabar dieną naktį šalčiui tinginiauti neleidžia, vis siunčia jį į gatves su nauja šalčio, šerkšno siunta. Ateinančiomis poilsio dienomis bus šalta, termometro stulpelis sliuogs vis žemyn ir kitos savaitės pradžioje žada nukristi iki minus dvidešimt penkių. Taip prognozuojama, bet to, kaip žinia, dar nereikia priimti už gryną pinigą. Ilgalaikės prognozės dažnai apsimeluoja ir pasitraukia…

Greitai viduržiemis, o žiema dar tarsi ir neįgriso. Sausis, prasidėjęs lietumi ir lijundrom, dabar lyg ir suderino savo mechanizmą, bent jau nelyja. Nosis gnaibo nedidelis šaltukas, kuris poilsio dienomis žada šoktelėti iki 12–15 laipsnių šalčio. Kaip sausiui, tai visai mažmožis. Gal tik žemė sniego marška galėtų vėl apsikloti, juk buvusią lietūs ledais pavertė…

Žiema nuo pirmos kalendorinės dienos pagalių į jos vežimą niekam kaišioti neleidžia. Sniego, pūgų, šalčio skalikai paleisti ir jų kol kas nė dienai atgal į būdą nevaro. Jei mažiau sninga, labiau ima šalti, o vėjas ir vienam, ir kitam padeda. Sniegas, šaltis ir pūgos žadamos ir šiam savaitgaliui…

Apniukusio, apsiblaususio lapkričio taku artinamės prie kalendorinės žiemos vartų. Šiltas ir drėgnas ruduo prijaukino mintį, kad tokie orai ir tęsis, žiemos tikrąją to žodžio prasme gal net nebus. Tačiau sinoptikai purto galvas – jau nuo šio savaitgalio žiema pradės baladotis už lango. Rudeninė dulksna ir lietus po truputį pereis į sniegą, pliusinę oro temperatūrą keis minusinė. Ir taip iki pasaulio pabaigos (gruodžio 21), vėliau iki Kalėdų, tad tikėtina, kad jos bus žiemiškos. Tagi sveiki, sulaukę baltosios viešnios…

Spalis išėjo rūsčiu veidu – su žvarba, žemę pabarstęs pirmuoju sniegu. Kaip sako senolių patirtis ir išmintis, sniegas visai žiemai iškrenta maždaug po mėnesio, kai jis pirmąkart pasirodo. Taigi, tikros žiemos turėtume sulaukti paskutinę lapkričio savaitę ar pirmomis gruodžio dienomis. O iki tol slinks pats niūriausias ir tamsiausias metų laikas…

Ketvirtadienį net mažoj Ignalinoj buvo judru, tarsi didokam mieste. Automobiliai zujo visais keliais ir gatvėmis – miestiečiai lankė artimųjų kapus. Po žvarbios savaitės ir Visų Šventųjų diena buvo lyg balzamas prie žaizdos.

Po rinkimų atšilo. Gamta tarsi atsikvėpė, atsitiesė, nors ją rinkimai mažiausiai veikė. Jau nuo pirmadienio, kaip buvo skelbta, namuose turėjo sušilti radiatoriai, tačiau atšilę orai šį ketinimą atidėjo. Šildomos tik vaikų įstaigos. Dauguma, ypač nerenovuotų namų, butų šeimininkų, trina delnus – gal taip visą spalį pratempsime ir pirmas mokestis už šilumą bus tik gruodį. Renovuotų namų butuose dar ir taip šilta, tad jie galvų nesuka. Savaitgalis prognozuojamas neįprastai šiltas, bet pirmadienio ryto prognozėse jau minus vienas…

Taip ir neaišku, šilta savaitės pradžia jau ir buvo „bobų vasara“ ar dar ne? Nes toliau sinoptikai jau mojuoja prognozėmis, kuriose – vėsa ir drėgmė. Sakoma, kad tik lietingą rudenį „bobų vasaros“ gali ir nebūti. Ruduo kol kas lyg ir neatsiverkęs, tai gal dar bus ta moteriška vasara?.. Įsisuka rinkimų karuselė. Greitis jau didelis, todėl kandidatai iš jos krenta į šalis, kaip pernokę obuoliai nuo obels. Ne šiaip sau krenta, už nuodėmes. Senas ir šviežesnes.

Rugsėjis, nutiesęs takus vaikams į mokyklas, tarsi stengiasi niekuo neišsiskirti iš dienų pilkumos, neįgrįsti lietumis, vėjais ar dar kokiais nemalonumais, kad jo vėliau nekeiksnotume. Prasidėjo bulviakasis, tad orai dabar rimtas visų darbų dalyvis. Sinoptikai orų rojaus nežada, sako, šalčių nelaukiama, bet lietaus daugės, tad dabar kiekviena sausa kaimo diena – aukso vertės…  

Drungnas rugpjūtis tiesiu takeliu pasuko link rugsėjo vartelių. Bet išeidamas vis draskosi, taškosi. Trečiadienio vakare per Lietuvą pralėkė škvalo ir liūčių banga. Ignaliną škvalas aplenkė. Apie aštuntą vakare sutemo kaip vidurnaktį ir dangus atsuko liūties sklendes. Perkūnui mėtant retus žaibus, pliaupė kaip iš kibiro, bet vėjo – nė menkiausio dvelktelėjimo. Gal čia jau buvo paskutinės vasaros kvailystės?..

Į antrąją pusę persirito drungnas (nei šiltas, nei šaltas) rugpjūtis. Nuskambėjo paskutinės vasaros šventės – Žolinės – varpai. Blunkanti žalia laukų spalva primena – atsėlina ruduo. Palyja bemaž kasdien, bet dar neįkyriai. Kitą savaitę orai žadami šiltesni, bet vėlgi – be lietaus niekaip…

Pastaroji savaitė lepino mus ne tiek malonia vasariška šiluma, kiek gausiu lietumi ir žaibais. Ir nors apniukęs dangus bei šąlančios naktys vis labiau primena, kad vasaros laikas nenumaldomai senka ir jau neužilgo sulauksime spalvingo rudens, bet vasariški karščiai ir aistros nesibaigia Londono olimpinėse žaidynėse, kur įkvėpti Rūtos Meilutytės triumfo dar porą medalių mums padovanojo kovinių sporto šakų atstovai – imtynininkas Aleksandras Kazakevičius, net ir gerokai apdaužytas, sužeista akimi vos matydamas, sugebėjęs išplėšti Lietuvai bronzą, bei boksininkas Evaldas Petrauskas, kuris dar gali pakovoti ir dėl aukso. Nemažiau aistrų ir vis sparčiau įsibėgėjančioje Lietuvos Seimo rinkimų politinėje kampanijoje, kurioje tradiciškai netrūksta kuriozų ir absurdo.