Negaliu neatsiliepti į žurnalistės Sigitos Telyčėnaitės išsakytas mintis apie regionų spaudą „Mes išeisime kartu tik su paskutiniu kaimu“. Iš tiesų labai liūdna ir graudu, kad
Popieriaus gamybai naudojami didžiuliai gamtos resursai, esame socialiai atsakinga įmonė, todėl prisidedame prie gamtos išsaugojimo ir atsisakome popierinių sąskaitų. Į SĮ „Kompata“ dėl įvairių priežasčių
Sausio 17 d. MI išspausdinus informaciją „Socdemai Ignaliną išparduoda su pagreičiu“ apie Aukštaičių g. gale „tvarkomą“ teritoriją (kertamus medžius, kurių daugelio skersmuo buvo 30 cm
Šią žinutę paviešinti paskatino laikraštyje „Mūsų Ignalina“ išspausdintas L. Raginytės straipsnis „Mano Ignalina ir visa Nalšios žemė bus man GYVA tiek, kiek norėsiu aš pati“
Žemėtvarkininkų „geradarių“ prikeptų ir prisvilusių blynų rajone – nors vežimu vežk. Ne tik pėsčiųjų takas-šaligatvis Palūšės kaime atsiremia į privačius sklypus. Aukštaitijos nacionalinio parko administracijos
Liepos 22 d. laikraštyje „Mūsų Ignalina“ perskaitęs straipsnį apie pastatų, esančių Sporto g. 6 (prie Žiemos sporto centro) nugriovimą, dėl savivaldybės administracijos direktorės paaiškinimo tiesiog
Po laikraščio „Mūsų Ignalina“ straipsniu „Kaip valdžia rajoną į dugną nutempė“ perskaičius skaitytojo vardu Roks (gal taip užsimaskavęs mero pavaduotojas Juozas Rokas) komentarą, esą rajoną
Į dr. Br. Šablevičiaus straipsnį „Trys raidės“. Juoda sakmė apie tris raides. (MI, 2022-02-11, Nr. 12) Perskaitėme su dideliu susidomėjimu ir širdperša. Gerbiamas daktare Broniau
2022 m. sausio 25 d. MI puslapiuose rašėme apie gaisrą, kilusį Naujojo Daugėliškio kaime, Janinos Petrauskienės namuose. Senolė gyva, jaučiasi, kiek tai įmanoma, neblogai ir
2021 m. kovo 16 d. laikraščio „Mūsų Ignalina“ straipsnyje „Už pareigų vykdymą žmogus atleidžiamas iš pareigų“ buvo pasakojama apie Utenos atliekų tvarkymo centro (toliau –
Vasario 9 d. „Mūsų Ignalina“, o vasario 12 d. ir portale lrytas.lt buvo paviešinta Ignalinos greitosios medicinos pagalbos vyresniosios slaugos specialistės Dianos Vilčiūnienės informacija apie GMP darbuotojų
Praėjusio penktadienio „168 valandose“ paminėtas „Ignalinos šilumos tinklų“ laikino direktoriaus pavaduotojas, „Vilkakalnio“ krepšinio komandos treneris, savanoris Dovydas Šimkūnas facebooke sukėlė pasipiktinimo ir net grasinimų audrą mano ir
Paskutiniame rajono Tarybos posėdyje 13 balsų iš 21 buvo nutarta teikti Ignalinos miesto seniūno Valentino Rumbučio kandidatūrą Lietuvos savivaldybių asociacijos apdovanojimui ženklu „Auksinės krivūlės riteris“.
Kadangi ne kartą sklandė įvairių versijų apie Kazitiškio bažnyčioje rastą „lobį“, todėl norime trumpai pranešti apie radinius šioje bažnyčioje. Ją remontuojant, buvo rasta smulkių daiktų. Vieni rasti ardant apdegusias grindis, kiti užkritę už vargonų apdailos lentų. Didžiausią dėmesį sukėlė rastos dvi maldos knygos ir keliolika metalinių monetų. Užbaigus bažnyčios remonto darbus, Kazitiškio kaimo bendruomenė planuoja surengti padėkos renginį visiems geradariams, prisidėjusiems prie bažnyčios tvarkymo darbų, kurio metu ir bus eksponuojami visi bažnyčioje rasti radiniai.
Kai patenki į beviltišką ir net gyvybei pavojingą situaciją su laiminga pabaiga, pagalvoji: „Viešpatie, ačiū tau už policijos pareigūnus“. Gyvenimas per daug pilnas netikėtumų ir niekada negali žinoti, kokie iš jų užgrius tavo pečius. Viename nedideliame mūsų rajono kaimelyje „įsisukusi“ policija atskleidė ne tik žmones kelis mėnesius stresinėje situacijoje kankinusį gaisrų padegėją, bet išaiškino ir dar kelis nusikaltimus.
Išspausdinus straipsnį „Stripeikių bitininkystės muziejus iškeliavo į UAB „Meleksas“ katilinę“ (MI, 2014-09-02 d., Nr. 66), kilo daug diskusijų, kaltinimų laikraščiui. Girdi straipsnyje per daug „užlenkta“, per aštriai žiūrima į bitininkystės muziejaus rekonstrukciją. Gal būt, bet kodėl taip yra? Atsakymas senas, kaip pasaulis – trūksta informacijos. Jau įprasta, kad kiekvienas vykdomas projektas yra viešinamas, išsamiai informuojama, kas ir kaip bus daroma, kiek tai kainuos.
Normalu, kad visko žinoti, o juolab numanyti, tiesiog neįmanoma. Kiekvienas žmogus vadovaujasi savo logika. O kas minutę susekti, kas vyksta mūsų rajono įstaigų, įmonių „virtuvėse“ tiesiog nerealu. Dar vasaros viduryje į redakciją kreipėsi skaitytojai dėl problemų, su kuriomis susiduria poilsiautojai ir vietos gyventojai, akis į akį susidurdami su poilsiautojais („Kurortinė vietovė be kurortinių paslaugų“, MI, 2014-08-01, Nr. 58).
Po incidento Dietkauščiznos kaime birželio 23-iąją praėjo jau daugiau nei savaitė, o aistros dar vis nerimsta ir istorijos baigtis taip pat dar nekvepia pabaiga. Kai kam gal jau net ir nusibodo ta pati istorija, bet šįkart norime pateikti kitokią įvykio versiją, o tiksliau – įvykių eigą ir rezultatą kitų istorijos dalyvių akimis. Su mumis susisiekė vieno piliečio, tądien muštynėse dalyvavusio ir sukėlusio didžiulį visuomenės susidomėjimą, pareigūno Vitoldo Budrio žmona Sandra.
Praėjusiame numeryje, pasakodami apie mįslingas „muštynes“ Dietkauščiznoje (Specialiosios tarnybos sukeltos ant kojų dėl bereikšmio įvykio?), uždavėme skaitytojams rebusą. Jau penktadienio rytą, tik pasirodžius laikraščiui, gavome pirmuosius ir, žinoma, teisingus atsakymus. Rebusas išspręstas, tik nebeaišku, ar smurtautojas bus priverstas atsakyti už savo veiksmus.
Straipsnyje „Užsigulėjusios problemos „dygsta“ lyg piktžolės po lietaus“, spausdintame birželio 14 d., Nr. 45 (837), rašėme apie gyventojų rūpesčius, susijusius su didžiuliu nuotekų sistemos įrengimo projektu, apimančiu net 14 rajono gyvenviečių. Netrukus redakciją pasiekė ir visai kitokios nuomonės tuo pačiu klausimu. Grįžkime į Linkmenis.
Mūsų namo gyventojai jau rašė MI dėl automobilių stovėjimo aikštelės statybos prie Dumblio g. 5-ojo namo langų Didžiasalyje („Aistros dėl aikštelės“, 2013-05-21, Nr. 38). Matyt buvome ne taip suprasti, tad nesulaukėme reikiamo dėmesio. Mes dėl gabaritų perkeltine prasme rašėme, kad po mūsų langais statoma „autobusų stovėjimo aikštelė“.
