Na, štai, kaupėme, kaupėme ir sukaupėme. Vasario 15 d. numeryje („Daugėliškėnai nori nedaug: tik gyventi ramiai, gražiai ir oriai“, MI, Nr. 13) rašėme apie daugėliškėnų bėdas. Po straipsnio sulaukėme įvairių atsiliepimų SMS žinutėmis, el. paštu, telefonu, kiti mintis liejo sutikę gatvėje. Vienareikšmiškai visi tvirtino, kad straipsnyje – visa tiesa ir vis už jį dėkojo, kiti dar perdavė pasiūlymų seniūnui. Visko, žinoma, jums nepateiksime, nes ir laikraščio neužtektų, bet paminėsime, mūsų manymu, svarbesnius dalykus.

Praėjusiame MI numeryje išspausdinome didžiasalietės atsiųstą nuotrauką, kurioje matyti buldozeriu ant pagrindinio kelio išstumtas sniego kaupas. Paskambinusi Didžiasalio seniūnė Gema Pundienė sakė, kad taip elgiasi (tai ne pirmas atvejis) rajono Kelių tarnybos darbininkai, nors visą bėdą gyventojai nepagrįstai verčiama seniūnijai.

Galiu tik pasidžiaugti visa serija straipsnių apie Ignalinos autobusų parką. Matyti, žmonėms jau trūko kantrybė. Kovo 5 d. ji trūko ir man. Tądien mano vaikai važiavo į mokyklą, o grįžę stebėjosi:

– Mama, mums reikia bilietėlių, pensininkams – reikia, tu bedarbė – ir tau reikia, o va Vaišniūnuose įlipo du pijokai, vėliau – dar du tokie pat ir važiavo už dyką. Vairuotojui į saują įbėrė kažkiek centų, o litas kitas dar liko pachmielui. Tai pastebėjo ne tik vaikas…

Kai praėjusį šeštadienį iš Ignalinos autobusų stoties į reisą Ignalina–Rimšė 11.20 val. neišvyko autobusas, jau tą pačią, nors ir poilsio, dieną į mūsų laikraščio žurnalistą kreipėsi net keli keleiviai, eilinį kartą išlieję pasipiktinimą autobusų parko vadovybe. Nes keleiviai nesulaukė autobuso ir numatytu laiku negalėjo patekti ne tik į Rimšę, bet ir artimiausius kaimus.

Sako, kad jau nebemadinga dairytis į praeitį. Bet praėjusio sekmadienio įvykiai, o tiksliau, mėginimas susigaudyti realybėje, būtent ten, į praeitį, maždaug ketvirtį amžiaus atgal, mane ir nuviliojo.

Išspausdinus straipsnių ciklą apie UAB „Ignalinos autobusų parkas“ veiklą, redakciją pasiekė nuomonės apie šią konkrečią įmonę bei įdomūs pasiūlymai. Džiugu, kad žmonės nėra abejingi nei savo kraštui, nei žmonėms bei visų mūsų ateičiai. O ir mes, MI kolektyvas, sulaukę jūsų atsako, jaučiamės dirbantys ne veltui. Be to, ir Autobusų parke reikalai judėt pradėjo.

Maždaug taip, kaip šioje patarlėje, atrodo situacija dėl atliekų tvarkymo. Akivaizdu, kad palietėme labai aktualią ir skausmingą atliekų tvarkymo temą. Po rašinių mūsų laikraštyje („Apsišiukšlinę iki ausų…“, MI, Nr. 8 ir („Apie šiukšles ir jų tvarkymą – kitu kampu“, MI, Nr. 9) į redakciją pasipylė skambučiai.  Pateikiame du iš jų.

Antradienio MI numeryje perskaičiau straipsnį „Apsišiukšlinę iki ausų…“ („Mūsų Ignalina“, Nr. 8 (800). Sutinku su viskuo, kas ten rašoma ir labai džiaugiuosi, kad ši tema „užkabinta“. Tik norėčiau temą apie šiukšles ir rūšiavimą pasukti ir kita linkme.

Spalio 12 d. numeryje rašėme apie Mielagėnų apylinkės rinkimų komisijos narės Gintarės Krivaitės pastangas „Mūsų Ignalinai“ ir jos redaktoriui primesti išgalvotą atsakomybę už neva pažeistą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2079 str. Už tai, kad neva rugsėjo 21 d. MI išspausdintas Seimo nario Konstanto Ramelio padėjėjo Aleksandro Borovskio „Atviras laiškas Algirdui Radušiui“ buvo politinė reklama, bet laikraštis to nepažymėjo.

Spalio 13 d. nuvažiavau į Mielagėnus sutvarkyti savo artimųjų kapų. Pavėlavau į autobusą, kuris išvyksta 14.41 val. per Kančioginą. Turėjau laukti autobuso per Paringį, išvykstančio 18.25 val. Laukiau iki 19.40 val., bet taip jo ir nesulaukiau. Telefono su savimi neturėjau.

Dar rugsėjo 11 d. MI buvo išspausdinta replika „Kaip Ieva braidė po savivalės pievą…“, kurioje pašiepiau apygardos rinkimų komisijos narės Ievos Kindurytės „kompetenciją“. Už elementarią techninę klaidą laikraštyje (per žioplumą po vienu straipsneliu buvo praleista žyma „politinė reklama“), Ieva man buvo pradėjusi administracinę bylą pagal ATPK 209 str. ir pakvietusi į jos svarstymą. Pati viena pradėjo tą bylą, pati viena joje ir sprendimą norėjo priimti.

Rugpjūčio 10 d. numeryje rašėme, kaip rajono prokurorė Gražina Valinčienė nutraukė (mūsų manymu – nepagrįstai) ikiteisminį tyrimą dėl iš garbaus amžiaus dūkštiečio Aleksandro pasisavinto 2,8 g aukso trupinio. Kaltinimai buvo pareikšti uteniškiui Andriui Pažeriniui, superkančiam auksą ir jo dirbinius. Mums įtarimą kėlė jau vien tas faktas, kad A. Pažerinis ir redakcijai, duodamas skelbimą, ir savo klientams prisistatydavo kaip Kavaliauskas. Kodėl slėpė savo pavardę?

Dar liepos 27, vėliau liepos 31 ir rugpjūčio 7 d. rašėme apie incidentą didžiojoje „Maximoje“, kai parduotuvės apsauginis darbuotojas priekabų neįgalų ignalinietį tramdė ašarinėmis dujomis. Tyrę incidentą „maximiečiai“ visą kaltę suvertė nukentėjusiajam, apsauginį išteisino ir, žinoma, niekaip nenubaudė. Šią savaitę redakciją pasiekė žinia iš Švenčionių, kad šis kliuvęs apsauginis jau dirba Švenčionių „Maximoje“. Įdomu, pats perėjo ar jį po to įvykio taip nubaudė – „ištrėmė“ į kaimyninį rajoną?

Antradienį rašėme apie plačiai mieste nuskambėjusį vandalizmo aktą, kai praėjusios savaitės penktadienio naktį buvo nusiaubta Laisvės aikštė, suniokoti gėlynai Paplovinio ežero pakrantėje ir prie Č. Kudabos pagrindinės mokyklos („Vandalai drąsūs naktį“, MI, 2012-08-14 d., Nr. 61). Redakcija savais informaciniais kanalais sužinojo dviejų ignaliniečių ir visaginiečio pavardes ir norėjo jas paskelbti.