Jei turėtume knygą, kurioje būtų surašyti visi atsakymai į šimtmečiais neraminančius klausimus, gyvenimas taptų per lengvas ir gal net neįdomus. Dabar kone kiekvienas turi tik
Artėjant Vėlinėms, grupė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Ignalinos skyriaus narių (Laimutis Ragaišis, Ona ir Vytautas Zaleckai, Jonas Baltakis, Natalija Truchina, Nijolė Trinkūnienė, Vidas Kreivėnas,
Popietė, skirta poeto, tremtinio kun. Kazimiero Vaičionio 100-osioms gimimo metinėms Ištaigingas namas, prabangus automobilis ir solidi sąskaita banke patys savaime nieko nereiškia. Tačiau jei tame
Kančiogino kaime, namas M. Smagurausko g. 2, kuriame prabėgo nusipelniusio meno veikėjo, ilgamečio Lietuvos akademinio dramos teatro ir vieno pirmųjų Vilniaus mažojo teatro aktorių Mykolo
Liepos 25 d., 9 val., Linkmenų Švč. Trejybės parapijos bažnyčioje bus aukojamos šv. Mišios už kunigą Joną Lauriūną ir minimos dvasininko mirties 30-osios metinės. Žmonės
Šiuolaikiniam žmogui sunku, beveik neįmanoma, įsivaizduoti situacijos, kai paryčiui į tavo namus įsiveržia ginkluoti kareiviai ir pasako: jūs ištremiami, susiruošti – viena valanda. Lieka namai,
Dar kovo 9 d. suėjo metai, kaip į Amžinybę išėjo kunigas Jonas Kardelis. Jo mirties metinės prisimintos praėjusį šeštadienį. Ignalinos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje aukotos šv.
Prieš dešimtmetį, kalbindama partizanų ryšininkę Genę Žalnierūnaitę-Martinėnienę-Žibutę, net neįsivaizdavau, kad jos ugningi pasakojimai ir poetinės mintys po daugelio metų taip gyvai švies nepagražintu tikrumu ir
Rytoj sukanka lygiai šimtas metų, kai gimė įžymiausia mūsų šalies vaistažolininkė, farmaceutė, etnografė, biologijos mokslų daktarė Eugenija Šimkūnaitė (1920-03-11 – 1996-01-17). Šie metai paskelbti Eugenijos
Sausio 13-oji – tai tautos vienybė, atminimas, laisvė. Ji reiškia kovą už savo laisvę. Tai Lietuvos šventė, Pergalės diena. Šiemet ją minėjome 29-ąjį kartą. Žmonėms,
Prieš 70 metų, 1948–1950 m., Ignalinos vidurinėje mokykloje veikė pogrindinė antisovietinė moksleivių organizacija. Jos visi dalyviai jau Amžinybėje, tačiau su jais teko susitikti ir bendrauti
Rugpjūčio 24-ąją į Tverečių paminėti iškilios kultūros ir visuomenės veikėjos, kraštotyrininkės, etnografės šviesaus atminimo Irenos Seliukaitės mirties metinių susirinko gausus būrys Lietuvos kraštotyrininkų. Metinių paminėjimą
Šiandien mūsų turtas – garbaus amžiaus 90-mečiai. Jų rajone dar tikrai turime. Keliaudama po rajoną ir bendraudama su žmonėmis, pastebėjau daug skirtumų, bet ir daug
Nors šiemet Laisvės gynėjų arba mūsų Pergalės diena dar ne jubiliejinė, o dvidešimt aštuntoji, maloniai nustebino tai progai vykę minėjimai tiek Seime sekmadienį, tiek Ignalinoje penktadienį. Jie buvo kiek kitokie, neįprasti, nei anksčiau. Štai Seime sekmadienį ir dainuota, ir gyvos muzikos buvo, kalbų mažai, o jos labai konkrečios, jaudinančios, „į temą“. Renginys Ignalinos krašto muziejuje pirmiausia nustebino dalyvių gausa, kai salėje neužteko sėdimų vietų, o ir turinys nenuobodus, pažintinis.
Vasario 15 d. Vidiškių gimnazijoje vyko Valstybės atkūrimo Šimtmečio minėjimas. Visiems sugiedojus himną, renginio vedėjai Jokūbas Čeponis ir Ernesta Paslauskaitė pakvietė pradėti kelionę Valstybės atkūrimo Šimtmečio keliu. Šimtas metų… Tai daug ar mažai? Mažai – jei kalbame apie laiko sąvoką. Daug – jei Šimtmetį suvokiame ne tik kaip priežastį iškilmingai paminėti svarbią sukaktį, bet ir kaip paskatą susimąstyti apie praeities svarbą dabarčiai ir dabarties klausimus praeičiai: ką valstybei ir visuomenei pavyko nuveikti per Šimtmetį? Šioje kelionėje visi buvo kviečiami prisiminti tikrąsias vertybes: laisvę, tikėjimą, tiesą, bendrystę, Tėvynės meilę.
Gruodžio 16 d. sukako 135-eri metai (1882-12-16), kai gimė žymiausias mūsų šalies praeities gamtininkas prof. Tadas Ivanauskas. Gamtosaugininkams, manau, yra žinomi profesoriaus vardas ir nuopelnai Lietuvai. Tik nedaugelis gali pasakyti, kad jį teko asmeniškai pažinoti, juolab, betarpiškai bendrauti su šiuo nuostabiu žmogumi. Jau daugiau nei 47 metai (1970-06-01), kai profesorius ilsis Amžinybėje.
Praėjusį penktadienį Užsienių kaime (Kazitiškio sen.) buvo pašventintas kryžius. Atrodytų, vienas iš daugelio. Vis tik šis įvykis kiek neįprastas ir pirmas toks rajone, nes tas kryžius skirtas atminti įvykiams, vykusiems daugiau nei prieš 300 metų. Taip giliai į istoriją rajone dar nebuvo įsiterpta. Kryžius skirtas 1709–1711 m. siautusio maro aukoms atminti, kuris tuomet nušlavė nuo trečdalio mūsų krašto iki dviejų trečdalių Žemaitijos gyventojų. Išmirė ištisi kaimai, tarp jų ir šalia esantys Lauksteniai…
Rugpjūčio 23 d. Ignalinos Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčioje iškilmingai paminėta Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti bei Baltijos kelio diena. Po šv. Mišių, aukotų už Lietuvą ir jos žmones, susirinkusius pasveikino savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis ir Lietuvos Respublikos Seimo narys Gintautas Kindurys.
Dabar kaimuose tiek įvairiausių renginių vyksta, kad jau kalbama apie jų perteklių. Todėl vykdamas į Juodalaukį galvojau– tai taip pat bus vienas iš vietinės reikšmės renginių. Kadangi Juodalaukyje belikę tik viena kita gyvenama sodyba, mąsčiau, na, susirinks kokios dvi dešimtys dalyvių ir visa šventė. Bet netikėtai radau minią žmonių. Organizatoriai bandė skaičiuoti, suskaičiavo 107.
Birželio 14-ąją Dūkšto ir Kaniūkų bendruomenės kartu su visa Lietuva minėjo Gedulo ir Vilties dieną. Šią dieną 1941 m. NKVD pradėjo masinius lietuvių trėmimus į Sibirą. Pagerbdami kentėjusius, žuvusius tautiečius, kunigo Sigito Grigo suburti parapijiečiai meldėsi, giedojo, ėjo Taikos ir Vilties žygį per Dūkšto miestelį.
Gedulo ir vilties diena birželio 14-ąją paminėta Ignalinos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje. Už mirusius ir gyvus tremtinius buvo aukojamos šv. Mišios, koncertavo klasikinės muzikos kolektyvas „Trio Giocoso“, vėliau aplankytos tremtinių atminimo vietos. Klebonas Vidas Smagurauskas visus kvietė į praeitį žiūrėti be pykčio ir išmokti džiaugtis tuo, ką šiandien turime. Savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis linkėjo niekam niekada nepatirti skaudžios tremties ir vylėsi, kad ši tautos istorijos drama niekada nepasikartos.
|
