Šios dienos varduvininkai:

Šios dienos varduvininkai:

Tema: Atmintis

Pastatytas kryžius 1708–1711 m. maro aukoms atminti

Praėjusį penktadienį Užsienių kaime (Kazitiškio sen.) buvo pašventintas kryžius. Atrodytų, vienas iš daugelio. Vis tik šis įvykis kiek neįprastas ir pirmas toks rajone, nes tas kryžius skirtas atminti įvykiams, vykusiems daugiau nei prieš 300 metų. Taip giliai į istoriją rajone dar nebuvo įsiterpta. Kryžius skirtas 1709–1711 m. siautusio maro aukoms atminti, kuris tuomet nušlavė nuo trečdalio mūsų krašto iki dviejų trečdalių Žemaitijos gyventojų. Išmirė ištisi kaimai, tarp jų ir šalia esantys Lauksteniai…

Skaityti toliau »

Paminėta Baltijos kelio diena

Rugpjūčio 23 d. Ignalinos Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčioje iškilmingai paminėta Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti bei Baltijos kelio diena. Po šv. Mišių, aukotų už Lietuvą ir jos žmones, susirinkusius pasveikino savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis ir Lietuvos Respublikos Seimo narys Gintautas Kindurys.

Skaityti toliau »

Kaimo kryžius ir po 80-ties metų atliko savo pareigą – subūrė draugėn žmones

Dabar kaimuose tiek įvairiausių renginių vyksta, kad jau kalbama apie jų perteklių. Todėl vykdamas į Juodalaukį galvojau– tai taip pat bus vienas iš vietinės reikšmės renginių. Kadangi Juodalaukyje belikę tik viena kita gyvenama sodyba, mąsčiau, na, susirinks kokios dvi dešimtys dalyvių ir visa šventė. Bet netikėtai radau minią žmonių. Organizatoriai bandė skaičiuoti, suskaičiavo 107.

Skaityti toliau »

„Blogųjų angelų“ derlius, permirkęs lietuvių krauju

Birželio 14-ąją Dūkšto ir Kaniūkų bendruomenės kartu su visa Lietuva minėjo Gedulo ir Vilties dieną. Šią dieną 1941 m. NKVD pradėjo masinius lietuvių trėmimus į Sibirą. Pagerbdami  kentėjusius, žuvusius tautiečius, kunigo Sigito Grigo suburti parapijiečiai meldėsi, giedojo, ėjo Taikos ir Vilties žygį per Dūkšto miestelį.

Skaityti toliau »

Gedulo ir vilties diena Ignalinoje

Gedulo ir vilties diena birželio 14-ąją paminėta Ignalinos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje. Už mirusius ir gyvus tremtinius buvo aukojamos šv. Mišios, koncertavo klasikinės muzikos kolektyvas „Trio Giocoso“, vėliau aplankytos tremtinių atminimo vietos. Klebonas Vidas Smagurauskas visus kvietė į praeitį žiūrėti be pykčio ir išmokti džiaugtis tuo, ką šiandien turime. Savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis linkėjo niekam niekada nepatirti skaudžios tremties ir vylėsi, kad ši tautos istorijos drama niekada nepasikartos.

Skaityti toliau »

1941. Didžiausias melas nori tylos

Ir vėl apie trėmimus… Ne, ne apie išvykimą į Airiją ar Angliją, nors tūlas darbo emigrantas tai vadina tremtimi. Apie tą tremtį, kai tavęs niekas neklausia, patogesnių vietų vagone nesiūlo, apsirengti neleidžia, net tavo lagaminus iškrausto ir konfiskuoja. Apie tą tremtį, kuri visam laikui išskyrė šeimas ir nesujungė jų per Skype. Ši tremtis, garsiai persiritusi per Lietuvą prieš 76-erius metus, atvėrė mūsų piliečiams pragarą žemėje, nes jie negalėjo apsaugoti savo valstybės. Žinoma, kai kam kils pagunda palyginti pragarus. Juk viena pekla buvo su krematoriumų karščiu, o kita – su lediniais tundros gniaužtais. Kuri „geresnė“? Su išbarstytais pelenais ar su amžinojo įšalo žemėje įšalusiais kūnais?

Skaityti toliau »

Tremtiniai nė akimirkai neprarado Vilties sugrįžti

Tremtiniai – ta visuomenės dalis, kuri lieka paslaptinga jaunajai kartai. Jau yra jėgų, kurios nori nutylėti tuos baisius įvykius, vykusius Lietuvoje. Atmintis silpnės, jei jos neskatinsime darbais. Žuvusiems partizanams pastatyta dešimtys atminimo ženklų, o tremtiniams jų yra kur kas mažiau, nors jie buvo tokie pat kovotojai, kaip ir partizanai. Tik tremtiniai kovotojai buvo beginkliai ir bejėgiai kūdikiai, seneliai ir moterys. Tiek jie, tiek partizanai kovojo už Lietuvos valstybę, jos laisvę ir žmones…

Skaityti toliau »

Kodėl taip greit susinešioja gražios mūsų dienos?

Rugpjūčio 17 d. suėjo metai, kaip Amžinybėn išėjo literatė, ilgametė MI „Literatų svetainės“ bendradarbė Skaistė Žalnieriūnienė. Ta proga rajono literatų klubas „Lelija“, kurio nare buvo ir Skaistė, surengė jai skirtą prisiminimų vakarą. Kartu buvo pristatyta poetės vaikų išleista jos eilėraščių knyga „Nemigo naktys“.

Skaityti toliau »

Didžiasalis puoselėja šventas protėvių tradicijas ir atmintį

Po penkerių metų pertraukos Didžiasalyje (Ignalinos sen.) įvyko Salos krašto bendruomenės šventė, sukvietusi, kaip patys sakė, dar neregėtą kraštiečių būrį. Mat šįkart buvo ne tik kaimo šventė, šįkart buvo atstatyti ir pašventinti iškart net du Didžiasalio kryžiai: prie Ignalinos–Švenčionių kelio ties posūkiu į kaimą ir jo viduryje.

Skaityti toliau »

Partizanų palaikai ramybę surado po 70 metų

Gegužės 17 d., minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, Švedriškės kapinėse perlaidoti trys nežinomi partizanai, žuvę Miškiniškės vienkiemyje 1944 m. gruodžio 28-osios naktį (išsami jų žūties istorija ir aplinkybės aprašytos gegužės 15 d. MI numeryje). Nors kovotojai liko nežinomi ir giminės nedalyvavo, tačiau žmonių, kaip niekad, buvo itin daug.

Skaityti toliau »

Švedriškėje bus perlaidoti trys 1944 m. žuvę partizanai

Savivaldybėje įvyko Ignalinos rajono rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu, palaikų perkėlimo ir palaidojimo vietų įamžinimo komisijos posėdis, kuriame aptartas pasirengimas trijų nežinomų partizanų palaikų perlaidojimo ceremonijai. Iškilmingas perlaidojimas vyks gegužės 17 d. Švedriškės bažnyčios šventoriuje po 14 val. šv. Mišių.

Skaityti toliau »

Paminėtos paskutinio partizano žūties metinės

Seime paminėtos kovotojo už Lietuvos laisvę, paskutinio Aukštaitijos partizano savanorio Antano Kraujelio žūties 50-osios metinės. Jis gyvenimą paskyrė kovai su sovietų okupantais, veikė kaip partizanų ryšininkas. Vėliau buvo Vytauto apygardos partizanas, slapyvardžiu Pabaisa, Siaubūnas. Už informaciją apie A. Kraujelį buvo siūlomos premijos, jį likviduoti sutelktos didelės saugumiečių pajėgos.

Skaityti toliau »

Vytis perduotas tarpukario Lietuvos pasieniečio proanūkiams

Lietuvos kariuomenės savanoriui, dalyvavusiam 1923 m. Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos akcijoje, asmeniškai pažinojusiam prezidentą Antaną Smetoną, vienam pirmųjų tarpukario pasieniečių, Viktorui Rakšteliui nuo 1935 m. priklausė dabar jau istorinė relikvija – tarpukario Lietuvos herbas Vytis. 2015 m. Vasario 16-osios proga herbas perduotas ir pradėjo naują gyvenimą, jo savininku tapau aš, V. Rakštelio proanūkis.

Skaityti toliau »

„Kai šovė į tėvą, jis mane laikė už rankos…“

Sovietmetis seniai baigėsi, tačiau jo metu buvę kruvini įvykiai gyvi iki šiol. Sekmadienį minėsime dar vieną – Jaciūnų kaimo tragedijos 70-ąsias metines. Kas atsitiko šiame Mielagėnų sen. kaime tolimaisiais 1945-aisiais, dar nepasibaigus Antrajam pasauliniam karui?  1945 m. vasario 15 d., 4 val. ryte, iš Tverečiaus Šiulgų miško kryptimi išvažiavo 16 stribų, vadovaujamų milicijos vyr. įgaliotinio Kamenščikovo.

Skaityti toliau »

Tą sausį prisiminsim, kol gyvi būsim…

Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena, kitaip – mūsų Pergalės diena. Todėl jau keleri metai, kaip šią dieną prie trispalvių nerišami juodi kaspinai. Deja, tai dar ne visi žino. Štai ir šį antradienį Ignalinoje kai kur vėliavos plazdėjo vis dar su gedulo ženklais. 1991 m. šią dieną įvyko masinis taikus Lietuvos žmonių pasipriešinimas Sovietų Sąjungos bandymui jėga paimti į savo rankas Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą, Parlamento pastatą ir kitus valstybiniam perversmui reikšmingus objektus.

Skaityti toliau »

Nauji veidai ir nauji likimai sename kaime

Kiekvienas žmogus turi kažkokią ypatingą vietą, kurioje jis bent kažkurią akimirką jaučiasi lyg kitame pasaulyje, visą savo kasdienybę palikęs ten, anapus vartų, vedančių į tą ypatingą vietą. Kažkam tai bus ištaigingo viešbučio kambarys, kažkam tėvų namai, o gal plūduriavimas valtyje su meškerėle rankoje, ar svajingas lūkuriavimas bokštelyje. Kažkam ypatinga vieta yra Nalivaikų kaimas, jo medžiai, jo tyla, žinanti ir pasakanti kur kas daugiau, nei visas būrys žvangančių giminaičių, draugų, kaimynų ir pažįstamų.

Skaityti toliau »

Buvo poetu muzikoje

Mielagėnų biblioteka pakvietė į kompozitoriaus Valentino Bagdono 85-mečio paminėjimą. Buvo dalintasi prisiminimais apie kompozitorių, o kalbas vainikavo Ignalinos M. Petrausko muzikos mokyklos moksleivių ir jų mokytojų koncertas, saulėtą, bet jau žiemiškai žvarboką dieną visus sušildęs muzikos garsais. Dalintasi prisiminimais apie kraštietį kompozitorių.

Skaityti toliau »

Ažėnų kapinaitės persikėlė į „Atminimo knygą“

Ažėnai. Tokių ištuštėjusių kaimų rajone – dešimtys. Į žemę smengantys trobesiai, užžėlę takai, senkantys šuliniai… Šio kaimo senbuviai, užbaigę savo vargus vargelius, tyliai atgulė kapinaičių kalnelyje. Kasmet gyvųjų vis mažiau, o mirusiųjų kaimo gyventojų – vis daugiau. Kapų rimtį tik retkarčiais sudrumsčia artimųjų aplankyti atvykusiųjų balsai, krintančių lapų auksas kiek dažniau sučeža po kojomis lapkritį – per Vėlines…

Skaityti toliau »

Vyčio Kryžiaus kavalierius iš Palūšės

Lietuvos savanorio, 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus Vincento Kisieliaus atminimas iš užmaršties prikeltas neseniai. Jo gyvenimas, padedant Palūšėje gyvenančiai savanorio anūkei Reginai Šatkauskienei-Kisieliūtei, aprašytas daugiatomyje Viliaus Kavaliausko leidinyje „Lietuvos karžygiai“ (3 tome). Turimais duomenimis, V. Kisielius buvo vienintelis savanoris ir apdovanojimo kavalierius ne tik iš Palūšės, bet ir iš visos Ignalinos seniūnijos. Šiandien siūlome rašinį apie Vincentą Kisielių, parengtą pagal „Lietuvos karžygius“ ir kitus šaltinius.  

Skaityti toliau »

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje