Šios dienos varduvininkai:

Šios dienos varduvininkai:

Tema: Atmintis

Rimšės 500 metų jubiliejui – paminklinis akmuo ir krepšinio turnyras

„Žmogų nuo kitų gyvūnų skiria kultūra. Žmogaus ypatybė yra ta, kad jis turi ir kitoms gyvūnų rūšims nebūdingų psichinių savybių bei jų nulemtų visuomeninių ir kultūrinių ypatybių. Žmogus yra sukūręs unikalų, specifinį, tik jam būdingą reiškinį – materialinę ir dvasinę kultūrą. Kultūra žmogui tapo svarbiausiu prisitaikymo prie aplinkos būdu“, – keliais sakiniais apibūdindamas visą esmę šventės metu kalbėjo Meikštų dvaro bendruomenės vadovas Mindaugas Survilas.

Skaityti toliau »

Baltijos kelyje po 25-erių…

1989 m. rugpjūčio 23-ioji mano kartos gyvenime įsirėžė neišdildomu įspūdžiu. Tuomet atrodė, kad įvyko stebuklas. Mūsų rajonas ne koks nors Kaunas patriotizmo, tautiškumo prasme, nepriklausomoje Lietuvoje gyvenęs vos aštuonis mėnesius – nuo 1939-ųjų lapkričio iki 1940 m. birželio vidurio (o rytinė rajono dalis ir to nepatyrė, nes grąžinus Vilniaus kraštą Lietuvai, jie buvo prijungti prie SSRS (Baltarusijos).

Skaityti toliau »

Juodojo birželio žaizdos tebekraujuoja

Kaip ir kasmet, atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę, su širdgėla ir skausmu pažymimos dvi dienos: birželio 14-oji – Gedulo ir Vilties, birželio 15-oji – Okupacijos bei genocido diena. Labiau minima Gedulo ir Vilties diena, kai 1941 m. birželio 14 d. sovietiniai okupantai į Sibiro platybes ištrėmė daugiau kaip 23 tūkst. nieko kaltų mūsų tautiečių. Daugiausia – šviesuomenės: karininkijos, šaulių, mokytojų, kitų inteligentijos sluoksnių atstovų.

Skaityti toliau »

„Mano žemė gerumo pilna“

Paroda tokiu pavadinimu skirta prof. Česlovo Kudabos 80-osioms gimimo metinėms paminėti. Renginį organizavo Ignalinos Česlovo Kudabos progimnazija. Visus pasveikinusi progimnazijos direktorė Danutė Jatulė pristatė parodą, kurioje eksponuojamos Česlovo Kudabos gyvenimo akimirkas įamžinusios nuotraukos, jo rankraščiai, knygos, kuprinė, su kuria keliauta ir po pasaulio kalnynus, ir išvaikščioti Lietuvos kalneliai. Didžiausią ekspozicijos dalį sudaro mokinių piešiniai – šilti ir spalvingi, lyg dovana savo gimtąją žemę taip mylėjusiam profesoriui.

Skaityti toliau »

Ar suvokiame kainą, sumokėtą už mus?

Šiemet, minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną (gegužės 18-ąją), visuomeninės organizacijos „Žaibo kumštis“ nariai, 807-osios pėstininkų kuopos kariai savanoriai, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Ignalinos filialas bei visuomenininkai Artūras Kacevičius ir Jonas Biržinis vėl, kaip ir pernai, surengė gražią akciją – pagerbė buvusius partizanus bei jų ryšininkus.

Skaityti toliau »

Savo buvimu tuomet apgynėme laisvę

Jau 23-ius metus skaičiuojame nuo to krauju pažymėto 1991 metų sausio. Tiek laiko esame laisvi. Lietuva atvira pasauliui ir pasaulis atviras Lietuvai. Atrodo, jau pasimiršo, ir šiandien anie įvykiai atrodo ne tokie svarbūs, tačiau kaskart minint Sausio 13-ąją ir vėl stipriau suplaka širdys, o ypač tų, kurie atsimena, kaip tuomet vienybe, daina ir meile buvo iškovota pergalė.

Skaityti toliau »

Netekome rajono sporto legendos

Pirmadienį į amžinąjį poilsį Ignalinos kapinėse palydėtas Algirdas Cicėnas. Lietuvos „Žalgirio“ sporto draugijos, Lietuvos biatlono federacijos vadovai, gausus žiemos sporto veteranų būrys iš įvairių miestų ir rajonų, rajono vicemeras Henrikas Šiaudinis, savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Mačys, KSC atstovai, taip pat iš JAV atvykęs olimpinis čempionas Algimantas Šalna su šeima su giliu liūdesiu atsisveikino su Lietuvoje ir rajone gerai žinoma sporto legenda.

Skaityti toliau »

Tėviškę aplankė 95-erių lenkmečio lietuvybės puoselėtojas

Dietkauščiznoje lankėsi kraštietis, lietuvybės puoselėtojas lenkų okupacijos metais, lietuviškos spaudos platintojas, kraštotyrininkas, tautosakos rinkėjas Antanas Bielinis su dukra ir anūkais. Atvykimo tikslas – įamžinti savo tėvelio Jono Bielinio, kaip pirmojo lietuviškos mokyklos steigėjo šiame krašte, atminimą. Į susitikimą, kuris vyko Dietkauščiznos kapinėse, susirinko nemažas būrys kraštiečių, giminių, pažįstamų.

Skaityti toliau »

Prie Ladakalnio ilgėja Lietuvos prezidentų alėja

Ketvirtadienį, kai Lietuvoje buvo švenčiama Žolinė, o pagal ilgametę tradiciją Stripeikių senovinės bitininkystės muziejuje tądien vyko Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parkų surengta Medkopio šventė „Ulioja bitela“, ant Ladakalnio vyko ne mažiau svarbus įvykis. Į svečius atvykęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus įkurtoje prezidentų ąžuolų alėjoje pasodino savo bei prieškario prezidento Kazio Griniaus jaunus ąžuoliukus.

Skaityti toliau »

Nušluostykim Tėvynės veidą…

Lietuva mini 150-ąsias 1863 m. sukilimo metines. Gana ilgai, ypač tarpukariu, net oficiali istorikų nuomonė apie šį sukilimą buvo neigiama. Jis prasidėjo Lenkijoje, vėliau persimetė į Lietuvą, tad manyta, kad sukilimas mums buvo primestas, o jo pasekmės lietuviams buvo labai skaudžios: ilgam uždraustas raštas lotyniškais rašmenimis, uždarytos lietuviškos mokyklos ir pan. Dabar jau niekas neabejoja, kad tuomet sukilėliai ėjo kovoti prieš nacionalinę priespaudą, už tautiškumą ir lietuvybę. Už laisvę.

Skaityti toliau »

Iš Mečislovo biografijos galima mokytis visos šalies istorijos

Lietuvoje vėl plaikstosi trispalvės su juodais kaspinais. Minimos dvi juodos istorijos datos: šiandien – Vilties ir gedulo diena, rytoj – Okupacijos ir genocido diena. Šios dvi birželio dienos išsirikiavusios ne ta logine seka. Pirmiausiai buvo 1940 m. birželio 15-oji, kai Lietuva po kiek daugiau nei 22-ejų laisvo gyvenimo metų laisvę prarado, klasta buvo okupuota Sovietų Sąjungos. Birželio 14-oji – tik birželio 15-osios liūdnas rezultatas.

Skaityti toliau »

Rajone beliko tik vienas gyvas pokario partizanas

Šiemet, minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, visuomeninės organizacijos „Sniego gniūžtė“ nariai, 807-osios pėstininkų kuopos kariai savanoriai bei visuomenininkas Artūras Kacevičius pirmą kartą surengė gražią akciją – pagerbė buvusius partizanus bei jų rėmėjus.

Skaityti toliau »

Marytė Melnikaitė: mitai ir tikrovė

Vargu ar rasi žmogų, vienaip ar kitaip negirdėjusį apie Marytę Melnikaitę. Gal tik jaunoji karta apie ją ne ką žino, todėl jai ir sakau – karo metais tai buvo raudonoji partizanė, kuriai už neva atliktus didžius žygdarbius suteiktas Sovietų Sąjungos didvyrės vardas. 1943 m. ji sugauta prie Apvardų ežero, kankinta Dūkšte, nušauta ir palaidota Kaniūkų kapinėse, po karo dukart perlaidota Zarasuose.

Skaityti toliau »

Atėjo laikas istorinės atminties puotai

Kai Ignalinos rajono vietos veiklos grupė paskelbė vietos paraiškų priėmimą pagal rajono kaimo plėtros strategijos 1 prioriteto 1.3 priemonę „Kaimo gyventojų aktyvavimas ir laisvalaikio užimtumo gerinimas“, Mielagėnų bendruomenė pateikė paraišką ir projektui laimėjo pinigų. Vietos projekto pavadinimas „Gėris, kultūra, grožis – Mielagėnų seniūnijos bendruomenės prioritetai“ (projekto numeris „Leader-10 – Ignalina – 01-010).

Skaityti toliau »

Prisiminta diena, kai jaustas šalia stovinčio širdies plakimas

„Mūsų istorijoje nedaug tokių dienų, kai juoda spalva greta su balta, kai laisvė atsistoja šalia vergijos, kai džiaugsmas ir skausmas susipina“. Tokiais žodžiais į susirinkusius paminėti Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dieną  kreipėsi renginio vedėja Nijolė Misiūnaitė.Prieš 23-ejus metus, rugpjūčio 23-ąją, rankomis susikibę į beveik 650 km ilgio grandinę, žmonės sujungė Baltijos šalių sostines taip liudydami savo teisę į nepriklausomybę.

Skaityti toliau »

Gilūtų kraštas puošiasi prasmingais vietos bendruomenės darbais

Kaimuose kuriasi bendruomenės, kurios gaivina snaudžiančius sodžius: rašo projektus, gauna jiems finansavimą ir daro gražius darbus. Ne dėl varnelės ataskaitose, o realius, žmonėms reikalingus. Štai Mielagėnų seniūnijoje įsikūrė jau penkios bendruomenės. Pasak seniūnės Mildos Bielinienės, dėka jų aktyvios veiklos, seniūnija dabar ne egzistuoja, o gyvena.

Skaityti toliau »

Kaimo, kaip ir žmogaus, likimą paženklino kryžius

Vilėkų kaimas niekada nebuvo itin didelis. Daugiausiai gyventojų jis turėjo 1959-aisiais – 92. dabar čia gyvena vos keli žmonės, kai kurios sodybos atgyja tik vasarą, kai čia į tėvų namus atostogauti atvyksta vaikai. Kaimo, kaip tokio, net nėra. Tik vienoje vietoje susiglaudę tūno trys sodybos, kitos išsibarstę po vieną vienkiemiais. Vilėkiškius išdraskė melioracija. Aplinkiniai kaimai jai atsispyrė, o Vilėkam nepasisekė. 

Skaityti toliau »

Petravičių giminės koplytstulpis Jonėnus saugos 150 metų

Genealoginių šeimos medžių sudarinėjimas, giminių susitikimai, giminaičių paieška, begalinės pastangos rinkti visus senus šeimos daiktus, rakandus ir siekimas įsiamžinti – pastarojo dešimtmečio reiškiniai. Šimtmečius gyveno žmonės ir visai nesuko sau galvos dėl visokių, kaip jie patys pasakytų, „niekų“. Kas pasikeitė? Dėl ko taip dabar nerimaujame? Nejau pajutome realų susvetimėjimo ar net išnykimo pavojų? 

Skaityti toliau »

Kazokinės šviesuolės kūrybos palikimas atgulė knygelės puslapiuose

Atvelykio išvakarėse Ignalinos seniūnija į buvusios Kazokinės mokyklos patalpas sukvietė šio ir aplinkinių kaimų gyventojus pagerbti prieš metus į Anapilį iškeliavusios gerai pažįstamos darbščios ir kūrybingos moters Bronės Giedraitienės šviesų atminimą ir dar kartą pasiklausyti jos sukurtų posmų bei pamatyti originalių rankdarbių, kuriais ji skaidrino savo nelengvą gyvenimą.

Skaityti toliau »

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje