Jau prabėgo dvi kalendorinio pavasario dekados, o tikros pavasarinės šilumos dar nepajutome. Nieko stebėtino, kad turime šiemet tokį kovą. Jį galima buvo nesunkiai nuspėti iš

Jau persiritome per žiemos kalendorinį viduržiemį, o kiek jos liko, niekas negali pasakyti. Kaip neretai nutinka, metų laikai nesilaiko kalendorinių terminų, tad ir ši žiema

Jau ne vieneri metai buvome įpratę, kad vasariška šiluma užsibūna iki rugsėjo vidurio. O šių metų vasara nusiteikusi dar ilgiau pasisvečiuoti. Apskritai šiuos metus dauguma

Kalendorinei žiemai beliko vos trys savaitės. Įvertinti, kokia buvo žiema, dar truputį per anksti. Bet esminį bruožą galima konstatuoti – žiemos pas mus dar neišnyko.

Priartėjome prie kalendorinio rudens vidurio. Prisiminkime, kad gražių orų turėjome tik porą savaičių rugsėjo pradžioje. Jau kelerius metus buvo lyg įprasta, kad rugsėjis – tarsi

Pusę metų, nuo balandžio vidurio trukusi vasara, mus džiugino šiltais  orais. Dabar jau, matyt, tikrai ji užleis  pozicijas rudeniui. Popiežiaus Pranciškaus vizito metu Lietuvoje atvėsusius orus, ponas Dievulis galėjo dar palaikyti šiltus, tačiau rudeniškas lietutis ir vėsa tikintiesiems buvo lyg ir savotiškas pašventinimas. Taigi, tris vasaros tipus – fenologinę, kalendorinę ir astronominę – pragyvenome, o ketvirtos, „bobų vasaros“, ko gero, šiemet gal ir neturėsime. Pavydėkime patys sau, kad turėjome tokią išskirtinę vasarą.

Džiaukimės šiųmečio balandžio orais. Tiek saulėtų dienų, gana šiltų orų ne kasmet pasitaiko. Tai džiugina ir kartu neramina, nes po Velykų beveik nebuvo rimtai šaltų naktų: ar tik šalnos neužklups į gegužę? Nugriaudėjus griaustiniui ir palynojus šiltam lietui, gamtoje vykstantys procesai pajudės dar didesniu pagreičiu. Pradėjus žaliuoti berželių pumpurams, netruks ir gegutė užkukuoti. Mano sodyboje Ažušilėje jau ilgai laikosi gegutės kukavimo pradžios rekordas – balandžio 19 d. Gal šiemet jis bus pagerintas?

Prabėgo pusė birželio, kuris nustebino vasariškais orais. Nuo pat ankstyvo pavasario buvome įpratę po vienos kitos gražios dienos laukti ilgesnių subjurusių orų. O šįkart kalendorinės vasaros pradžia pradžiugino tiek žemės gėrybių mylėtojus, tiek tuos, kurie atostogauja, poilsiauja. Prognozės likusiam mėnesiui jau ne tokios malonios. Pradžioje birželio sinoptikai pranašavo gerus orus nuo Joninių. Ko gero bus atvirkščiai. Kaip įprasta, dažniausia Joninės būna lietingos ir vėsokos. Toks scenarijus tikėtinas ir šiųmetėms Joninių šventėms.

Neskubėdamas, šiųmetis pavasaris pasiekė savo apogėjų. Nužydėjus ievoms, sodams belieka laukti vasaros. Dienos tampa vis šiltesnės ir ilgesnes, tik naktys dar vėsokos, o tai ir yra pavasario pagrindinis bruožas. Svarbiausia, kad lyg ir nežadama šalnų, kurios paprastai užklumpa sodų žydėjimo metu. Didelė tikimybė, kad vėl bus geri, derlingi metai. Sinoptikai prognozuoja gana šiltą ir vasaros pradžią, iki kurios pradžios liko nebeilgai laukti.

Jau prabėgo daugiau nei pusė kalendorinio pavasario, o tikro jo vis dar laukiame. Kad tokia pavasario eiga – neturėtų nieko stebinti, nes jo pradžia, prisiminkime, buvo viduržiemio viduryje. Kai ne laiku, per anksti pavasaris prasidėjo, tai ir turime jį ankstyvą, bet šaltą. Tiek vėjuotų, su krušomis ir perkūnija orų, kaip šiemet, balandį tikrai nedažnai pasitaiko. Sujaukti orai gal baigsis nuo savaitės vidurio ir, tikėkime, pagaliau bus graži gegužė.

Iki pavasario kalendorinės žiemos liko dvi paskutinės nepilnos dekados. Jau niekas neabejoja, kad rimtų šalčių, juolab speigų, šią žiemą kaip ir nebuvo ir matyt nebebus. Tik pūgos dar gali mums pridaryti šiokių tokių nemalonumų. Tikriausiai meteorologai šią žiemą įvardins kaip vieną šilčiausių per pastaruosius keletą dešimtmečių. Kažkurie žemynai, atskiros šalys „pavogė“ mūsų žiemiškus šalčius. Labiausiai nukentėjo žiemos pramogų organizatoriai, kurie nesulaukė tiek klientų, kiek būtų jų esant sniegingai šaltai žiemai.

Jau beveik įpusėjo žiema (netrukus ir barsukas versis ant kito šono), o daugelis negalėtų pasakyti, ar turime žiemą, ar ne. Manyčiau, kad kažkiek, bent jau tris savaites turėjome (prisiminkime lapkričio pabaigą), dar poros savaičių iki kovo vidurio galima tikėtis. Ką padarysi, ateityje, matyt, teks priprasti prie tokių žiemos scenarijų. Tokių žiemų blogybė ta, kad staigūs orų pasikeitimai palankūs peršalimo ligoms plisti ir formuotis stiprioms vėtroms, uraganams. Rusų meteorologai Baltijos šalims prognozuoja labai palankų pavasarį, bet bjaurų rudenį.