Tema: Istorija

Istorija

Išnykęs kaimas paliko vien vardus

Rugpjūtis – paskutinis vasaros mėnuo. Ilgėja naktys, trumpėja dienos. Šilumos dar gausu, bet gamtoje ryškėja ženklai, žymintys vasaros pabaigą. Visi

Skaityti toliau »
Istorija

Nusilenkta Lietuvą mylėjusiems ir ją gynusiems

Linkmenyse vyko tradicinis pirmosios Lietuvos Respublikos pasienio policijos palikuonių susitikimas. Pagerbtas tėvų, senelių, prosenelių, garbingai tarnavusių Lietuvai, atminimas. Buvo aukojamos šv. Mišios, prie paminklo žuvusiems pasieniečiams padėtos gėlės, sakomos kalbos. Vėliau visi pakviesti pasivaišinti, pasiklausyti liaudiškos muzikos ir dainų. Paminėta ir Lietuvos pasienio policijos 95-erių metų sukaktis. Bažnyčioje ir vėliau minėjime giedojo Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“ (vad. Tadas Šumskas).

Skaityti toliau »
Istorija

Vilniaus pontoninio tilto tragedija

Šimtai šaltoje Neryje besiblaškančių vilniečių, daugelis – su plaukti kliudančiomis striukėmis. Tamsa ir masinė panika. Tokį sukrečiantį vaizdą buvo galima išvysti prieš 44 metus pačiame Vilniaus centre, prie Koncertų ir sporto rūmų, šalia kurių sugriuvo tiltas. Oficialiais duomenimis, šią naktį gyvybės Neryje neteko keturi jaunuoliai. Tačiau esama liudininkų, teigiančių, kad aukų buvo daugiau.  

Skaityti toliau »
Istorija

Ignalinos istorijos pėdsakai Lietuvos geležinkelių muziejuje

Laiko traukinys į šimtmečio kelionę išvyksta. Kviečiame patogiai įsitaisyti. Šiandien vykstame į Lietuvos geležinkelių muziejų, kuriame – dalis Ignalinos istorijos. Trumpam nusikelkime 1862 m., kai buvo nutiestas geležinkelis Sankt Peterburgas–Varšuva ir pastatytos miesteliuose pirmosios stotys. Iš pradžių Ignalinoje buvo pastatyta tik medinė geležinkelio stotelė. Anuomet čia gyveno 80 žmonių, iš jų 9 – žydų tautybės. Netrukus žydai čia ėmė kurtis labai gausiai, po kelerių metų buvo jau trys šimtai. 

Skaityti toliau »
Istorija

Idėją Ignalinai pasufleravo pati miesto istorija (2)

Ir vis dėl to, kokia graži mūsų Ignalina. Kokia įdomi, nors ir paini jos istorija. Kiek daug ji gali mums papasakoti. Šios dienos pasakojimą pradėsime nuo 1938-ųjų. Prisiminimais dalijasi mokytoja Pranutė Bilkienė, 1932 m. gimusi ir iki šiol tebegyvenanti Ignalinoje, nuves mus į laikus, kai jau ūžavo garvežiai, žaliavo žmonių puoselėjami Ignalinos parkai ir kai Ignalina dar kartą neteko iškiliausių to meto žmonių, jų palikuonių. 

Skaityti toliau »
Istorija

Idėją Ignalinai pasufleravo pati miesto istorija (1)

Šiandien viskas yra mūsų rankose. Mūsų tautos istorija ir praeitis su visais atspalviais ir skoniais yra dabarties ateitis. Jei šiandien gyvensime vardan savo tautos ir vardan savo garbės – neišnyksime ir mes. Išsaugota protėvių ir mūsų pačių istorija gyvens šia žeme vaikštant mūsų vaikams ir kitoms jų kartoms. Mūsų pareiga – nenukirsti šaknų, neuždaryti durų ir neatgręžti nugaros savo ateičiai.

Skaityti toliau »
Istorija

Budrių kaimas istorijos sūkuriuose

Šių metų sausio 13 d. suėjo 50 metų, kai Budrių kaimas buvo prijungtas prie Ignalinos miesto. Šiuo klausimu yra minėtos dienos LSSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsakas, pasirašytas M. Šumausko ir S. Naujalio. Šiandien ta proga spausdiname trumpą Budrių kaimo istoriją.

Skaityti toliau »
Istorija

Kaip KGB atsilygindavo savo agentams

Internete pateikia 70 Lietuvos ypatingajame archyve esančių dokumentų, atskleidžiančių mažai žinomą LSSR KGB santykio su dirbančia agentūra aspektą – gerai dirbančių slaptųjų bendradarbių (agentų, patikimų asmenų ir konspiracinių butų laikytojų) materialinį skatinimą.

Skaityti toliau »
Istorija

Didysis Dūkšto sprogimas: langai pabiro net už keliasdešimties kilometrų…

Prieš kurį laiką viename Dūkšto renginyje praslydo mintis, kad reikėtų kaip nors įamžinti Graužinio aukų atminimą, kai neregėtos galios Dūkšto sprogimas 1918 m. gruodį nusinešė ne vieną dešimtį gyvybių. Juolab, kas šį gruodį sukanka 100 metų nuo to klaikaus įvykio. Tad panašu, kad ta mintis liko neįgyvendinta, Graužinio aukos liko neįamžintos. Antra vertus, tai padaryti niekada nevėlu. 

Skaityti toliau »
Istorija

Knygos tomuose istorija sustingo

Ignalinos viešojoje bibliotekoje pristatyta dviejų tomų jau ne pirmą knygą išleidusio autoriaus Antano Žilėno knyga „Parubežys ir parubežiniai“. Šią knygą autorius, tarpukario Lietuvos pasienio policininko sūnus, skyrė Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo 100-mečiui ir Pasienio policijos 95-mečiui paminėti. Joje daugiausia dėmesio skirta I Lietuvos Respublikos  pasienio policijos Utenos baro ribose saugotos administracinės linijos tarp Lietuvos ir lenkų okupuoto Vilniaus krašto istorijai ir pačių pasieniečių tarnybai bei jų šeimų gyvenimui nušviesti. Į šio baro veiklos zoną įėjo ir dabartinio rajono teritorijos dalis, Linkmenų ir Antalksnės apylinkės.

Skaityti toliau »
Istorija

„Mylėkime pabaigas, nes jos yra pradžios“

Kaip ir kasmet, iš kelionės grįžę ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyviai grupelėmis lankosi rajonuose ir pasakoja savo patirtus įspūdžius. Šiemet, kaip žinia, Rusijai neišdavus vizų, 24 „Misija Sibiras“ dalyviai (dvi grupės po 12) vyko į Kazachstaną, kuriame kadaise kankinosi ne tremtiniai, o lageriuose politiniai kaliniai. Jie ten daugiausia palaidoti bendrose kapinėse su vietiniais gyventojais. Daugumos kapinių plotas matuojamas kvadratiniais kilometrais, todėl šiose erdvėse sunkiausia buvo surasti lietuvių kapų.

Skaityti toliau »
Istorija

Kas sieja Senąjį Daugėliškį su Indija ir Kinija?

Pirmasis lietuvis Indijoje išsilaipino dar XVII a. – tai vienuolis jėzuitas Andrius Rudamina. 1624 m. rudenį per Lisaboną jis išplaukė į Indiją. Kelionė laivu truko 5 mėnesius. Atvykęs į Goa miestą, A. Rudamina ėmėsi misionieriaus darbo ligoninėse, kalėjimuose, laivuose. Tačiau netrukus jis susirgo maliarija. Bažnyčios vyresnieji, tikėdamiesi, jog žemyninis klimatas bus palankesnis sveikatai, išsiuntė jį į Makao, Kiniją. Čia Rudamina pasveiko nuo maliarijos, bet susirgo tuberkulioze. Turbūt ne vienas, dabar skaitydamas, galvoja – o kuo čia dėtas Senasis Daugėliškis? O tuo, kad A. Rudamina 1596 m. gimė būtent Senajame Daugėliškyje, seniūno šeimoje. 

Skaityti toliau »
Istorija

Lietuvos kariuomenė prieš Jį nulenkė savo vėliavas

Gyvename labai simbolišku laiku: šiemet švenčiame atkurtos Lietuvos valstybės 100-metį, Lietuvos kariuomenės atkūrimo šimto metų jubiliejų ir paskutinio Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines. Šio ypatingo laiko ženklais galime laikyti tiek Lietuvos Nepriklausomybės akto originalo radimą Vokietijos archyvuose, tiek Lietuvos karininko, partizanų generolo Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų suradimą Našlaičių kapinėse, Vilniuje. 

Skaityti toliau »
Istorija

Pažintinis žygis po Senąjį Daugėliškį

Rugsėjo 29-oji nudžiugino saule ir vasariška šiluma. Dar vienas Ignalinos viešosios bibliotekos projekto „Dvarų istorijos žadina vaizduotę“ patyriminis renginys visus norinčius pakvietė keliauti į Senąjį Daugėliškį. Susirinkusiųjų laukė pažintinis žygis „Senasis Daugėliškis – užmirštoji Mindaugo Voruta?“, kurį vedė žygeivis, ilgus metus Ignalinos savivaldybėje paminklotvarkininku dirbęs, Kęstutis Čeponis.

Skaityti toliau »
Istorija

Trumpa Ignalinos policijos istorija

Ignalinos policijos istorija prasidėjo 1857–1862 m., tiesiant Sankt Peterburgo geležinkelį. Tada prie stoties buvo pastatyta policijos būstinė, kur budėjo policininkas – caro žandaras. Išliko jo nuotrauka, bet neišliko pavardė. 1866 m. prie stoties gyveno 85 žmonės. 

Skaityti toliau »
Istorija

Dūkštą papuošė dar du atminties ženklai

Minint Lietuvos valstybės šimtmetį, per šalį, per rajoną ritasi tam skirtų renginių bangos. Jos neseniai užliejo ir Dūkšto krantus. Čia vyko Rudens šventė, kurios leitmotyvu ir buvo istorinės atminties gaivinimas ir ateities istorijos kūrimas. Laikas daug ką apdengia užmaršties dulkėmis, išblukina atmintį. Taip ir prieš šimtą metų atkurtą valstybę gynę savanoriai yra primiršti, vargu kas paklaustas pasakytų nors vieną jų pavardę. Todėl šiemet seniūnijose lentų su savanorių pavardėmis atidengimas – puiki priemonė prieš laiko peršamą užmaršties virusą.

Skaityti toliau »
Istorija

Trumpa istorijos pamoka K. Čeponiui ir kitiems

Šiais metais rajone gana daug renginių, kurie tampriai susiję su krašto praeitimi. Ko gero, čia galima priskirti ir Nijolės Baužytės publicistinę istorinę laidą iš serijos „Miesteliai“ apie Daugėliškį. Pačią laidą netgi galima įvertinti teigiamai, jeigu ne jos istorinė dalis. Kada N. Baužytės paklausiau, kodėl ruošiant šią laidą nebuvo panaudoti pirminiai istoriniai šaltiniai, ji nesugebėjo nieko pasakyti, bet visą kaltę suvertė Naujojo Daugėliškio seniūnijos seniūnui. Klausiau matyt ne tik aš, nes laida iš videotekos iškart dingo.

Skaityti toliau »

Orai Ignalinoje

Reklama ir skelbimai svetainėje