1944 m. rudenį, tik prasidėjus partizaniniam judėjimui, ant Pilalės piliakalnio su okupacine kariuomene susikovė partizanai. Šis mūšis ypatingas tuo, kad nė vienas laisvės kovotojas tąkart
Šį tekstą savo archyve surado dr. Petras Rutkauskas, sako, kad nežino, kaip ir kada jis pas jį pateko. Kas buvo teksto autorius – Vincas Martinkėnas
Profesionalaus istoriko ar net labiau besidominčio žvilgsniu – anaiptol netobulas tekstas, parašytas mano dar aname tūkstantmetyje. Viskas buvo maždaug taip. Anuomet, dar aname tūkstantmetyje, Visagine
Gyveno sau nalšėnai keliaudami po platųjį kraštą ir dalijosi kits kito vargais, džiaugsmais, derliumi, patirtimi, žinojimu. Sako, buvo per gerai. Sumanyta visus susisteminti: įkurtoje valstybėje
Viskas keliauja į praeitį. Kažkada mes visi tapsime jos dalimi. Kiek išliks mūsų minčių šviesos ir buvusios dvasios jėgos aplinkoje, priklauso nuo gyvenimo pasirinkimų ir
Išnykusių Lietuvos dvarų istorija mena apie save įvairiais radiniais, ženklais ir nutolstančiais laike senelių pasakojimais. Daug dešimtmečių sovietmečiu dvarų būties informacija buvo atkakliai, tikslingai trinama
Ieškome kovoje žuvusių ar okupantų nužudytų ir slapčia užkastų laisvės kovotojų – partizanų, ryšininkų ir jų rėmėjų – palaikų. Visus, žinančius ar girdėjusius apie Lietuvos
Birželis pats nuostabiausias vasaros mėnuo, kada vis dar ilgėja dienos, o gamtoje jau klega jaunikliai. Nors žemdirbiai sako, kad dabartinės šalnos – pačios pavojingiausios žiemkenčiams,
Antradienį rašėme, kad Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos moksleiviai Mantas Tekorius, Algirdas Pauliukėnas ir Jurgita Pauliukėnaitė sukūrė pusšeštos minutės trukmės filmą „Partizanų fotografas“, kuris nacionaliniame mokinių kūrybos
Visi trėmimai buvo tragiškai panašūs dėl nežmoniškumo. 1948 m. trėmimų operacija, koduotai pavadinta „Vesna“ („Pavasaris“), vyko gegužės 22–23 d. Maskvos planuose buvo numatyta į Jakutiją
2023 m. gegužės 19 d., penktadienį, vyko nacionalinio mokinių kūrybos darbų konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ baigiamasis renginys Lietuvos gyventojų genocido ir
Aukštaitijoje pristatytas Rezistencijos atlasas Gegužės 12 d. Ignalinos krašto muziejuje ir Švenčionių rajono Nalšios muziejuje buvo pristatytas enciklopedinis leidinys, Rezistencijos atlasas knyga – „Šiaurės rytų
1883 m. balandžio 16 d. Švenčionių apskrityje, Tverečiaus valsčiuje, Dysnos kaime, valstiečių šeimoje gimė Lietuvos politinis veikėjas, istorikas, Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybės vadovas, Užsienio reikalų
Lietuvos ypatingasis archyvas internete paskelbė pavardes žmonių, kurie 1941 m., 1945–1953 m. buvo įrašyti į numatytų ištremti asmenų sąrašus. Šie sąrašai yra saugomi Lietuvos SSR
Beveik prieš 90 metų Linkmenų miestelio lenkų neokupuota dalis 1935 m. buvo išskirstyta vienkiemiais. Matavimo darbus atliko matininkas, kultūrtechnikos mokyklos auklėtinis Bronius Radzevičius. Mūsų kraštui
Dysnos kaimo bibliotekos bibliotekininkė Vanda Laurinavičienė, prieš keletą metų paskatinta kraštiečio Irmanto Mikulėno, organizavo konkursą. Žmonės rašė laiškus Augustinui Voldemarui tema „Kaip pasikeitė mūsų kraštas
1944 m. gruodis – 1946 m. vasaris Tigro rinktinės Karijoto–Mingailos kuopos, vadinamos „skrajojančiu būriu“, istorija prasidėjo 1944 m. spalį, kai lenkų kariuomenės puskarininkis, LLA narys
Laiko tėkmė su savimi išsineša faktus ir žmones. 1991 m. sausio įvykiai lieka visam laikui įrašyti į Lietuvos istoriją ir neblėstančiais, ryškiais prisiminimais – Laisvės
Peržengus gruodžio slenkstį, gamtoje prasideda tamsiausias metas. Žiemon brendančioje žemėje tik šermukšnis džiugina akį: jis nepasiduoda laikui ir savo uogų raudoniu žiemos ūkanose pasakoja, kad
Likimas lėmė, kad daug metų dirbdama regiono spaudoje, sutikau dar buvusius gyvus politinius kalinius ir tremtinius, grįžusius į Ignalinos, Utenos ir Švenčionių rajonus. Rengiau jų
Vos už 7 km nuo Ignalinos rajono ribos, Švenčionių rajone tyvuliuojančio Bėlio ežero saloje, aptikta bronzos amžiaus gyvenvietė. Tas jausmas, kai tu ranka gali paliesti
