Daubarų pavardė sutinkama Kaltanėnų parapijoje, apie Dūkštą, Molėtus. Gal ir Daubariškės kaimo pavadinimas susijęs su šia pavarde. Šiame kaime Petrui Daubarui ir Magdalenai 1709 m. gimė sūnus Motiejus Daubaras. Po dviejų metų gimė dukra. 1720 m. Daubariškėje Daubarų nesimato, bet Bėčiūnų k. gyveno Jokūbas Daubaras su 4 asmenų šeima. Kur jie iškeliavo, tikriau sakant, kur juos ponai perkėlė?
Čeponių pavardė mūsų krašte buvo žinoma jau XVIII a. viduryje. Iš kur jie atkeliavo – nenustačiau, bet 1720 m. jų dabartinėse Čeponių gyvenamosiose vietose nebuvo. Nežiūrint to, ši giminė yra viena iš gausiausių mūsų krašte. Pirmąkart nustebau, kai Južintų parapijoje pamačiau daug Čeponių ir Baltakių pavardžių. Jų gausu aplinkiniuose rajonuose. Savo archyve 1700–1950 m. laikotarpyje turiu apie 3000 skirtingų Čeponių, neskaitant jų žmonų Čeponienių. Tai gautųsi stora knyga, jei su iliustracijomis, tai būtų penkiatomis.
Dasių pavardė mūsų krašte reta. XVIII–XIX a. jie gyveno Kiniūnuose (14 km nuo N. Daugėliškio) ir Jurkiškėje (Mielagėnų sen.). Vėliau atsirado Kaneišiuose ir kitur. Kiniūnai. Čia Juozas Dasys (gim. 1756) su žmona Morta Laurinyte turėjo 3 sūnus ir dvi dukras. Sūnus Mykolas (1786–1838) turėjo dvi žmonas – Kateriną Šalnaitę ir Mortą Berlinskaitę ir 9 vaikus.
Čaikauskų pavardė mūsų krašte buvo žinoma jau 1700 m. Greičiausiai, kad tai vietinis lietuvis, nors kai kurie, išvažiavę iš Lietuvos, save kildina lenkais. Manau, kad iki 1700 m. Ignalinos krašte gyvenę ne bajorai buvo lietuviai. Didysis kraustymasis buvo po didžiojo maro ir karų apie 1710 m. Bet kartu kyla abejonių, nes „Lietuvių asmenvardžiai“ Čaikauskų pavardės nepriskiria prie lietuviškų.
Rajone tai labai gausi giminė, nors XVIII a. pradžioje jų čia dar nebuvo. Cicėnų pavardė dažnai asocijuojasi su sportininkais – slidininkais, biatlonininkais ir šuolininkais nuo tramplino. Neseniai atsisveikinome su rajono sporto legenda Algirdu Cicėnu (1944–2013). Kartu su juo lankiau Budrių pradinę mokyklą. Enciklopedija mini ir kitus Cicėnus: Algirdo brolį Bronislavą Cicėną (gim. 1952) – Lietuvos ir Ignalinos rajono politiką, sportininką bei visuomenės veikėją, Lietuvos žiemos sporto centro direktorių, ir kitus.
Rajone tai pakankamai plačiai paplitusi pavardė. Mano manymu, ji įvairiai buvo rašoma. Sutinkami Baušiai, Baužiai, Bohuš, Bohuševič. Tai, matyt, yra ta pati šaka. Jau 1720 m. S. Dagėliškyje gyveno Kazimiero Bohušo trijų asmenų šeima, o Čebatoriuose – Kristupo Bohušo keturių asmenų šeima. Kazimieras Bauša/Bohuš iš Daugėliškio 1729 m. vedė Kristiną Raginytę iš Niukiškės ir turėjo tris sūnus: Andrejų, Jurgį, Joną ir Tamošių.
Rajone tai pakankamai plačiai paplitusi pavardė. 1720 m. Daugėliškio ir Palūšės parapijose Butrimų nebuvo. Manyčiau, kad jie atvyko nuo Salako ir Dūkšto pusės. Šiuo metu ten gyvena daug Butrimų, kurių giminystės ryšys su nagrnėjamų parapijų Butrimais nenustatytas. Pastebėsime, kad Vidiškių, Ceikinių, Seniškio parapijos atsirado XIX a. viduryje ir vėliau. Senieji įrašai buvo rasti Daugėliškio parapijos dokumentuose ir dvarų inventoriaus surašymuose.
Google Bendorių lyg ir nedaug, bet Ignalinos rajone tai gausi giminė. Enciklopedijoje minimas Antanas Bendorius (1904–1969), geografas Jonas Bendorius (1889–1954), vargonininkas, chorvedys, pedagogas ir kompozitorius Petras Bendorius (Bendoraičius, 1863–1906), pedagogas, tautosakininkas Rimantas Bendorius (g. 1952 m.), Plungės r. politinis veikėjas. Esu sutikęs Bendorių Utenos parapijoje, bet ryšio su ignaliniečiais nepastebėjau.
